Vyriausybę konsultuojantis ir dėl to „rūmų virusologų“ pramintas Christianas Drostenas griežtinti priemones reikalavo dar rugpjūtį, nes, pasak jo, „pandemija tik dabar įsibėgėja“. O kanclerė A. Merkel savaitės pradžioje pateikė konkretų bauginatį skaičių – 19 200. Tiek infekcijų bus šalyje per dieną, jei nepavyks sėkmingai užgesinti įsiplieskiančių koronaviruso židinių.
Tačiau, paradoksalu, kaip tik rudeniop viešojoje erdvėje įsibėgėjo ir mokslinė diskusija koronaviruso klausimais, daugėjo virusologų, epidemiologų, gydytojų praktikų, raginančių tų skaičių nedramatizuoti. Pagrindinis jų argumentas: šalyje daugėja testų, atitinkamai daugėja ir nustatytų koronaviruso atvejų, arba, vaizdžiai tariant, su daugiau tinklų pagaunama daugiau žuvų.
Antai Hamburgo ligonių kasų susivienijimo pirmininkas Walteris Plassmannas miesto dienraštyje „Hamburger Abendblatt“ neseniai peikė Bavarijos premjerą Markusą Söderį ir virusologą Ch. Drosteną už tai, kad šie „skleidžia paniką ir piešia dramatiškus ateities scenarijus“, – juk tokiu būdu visuomenė taip pat sargdinama.
Statistika mediko teiginį patvirtina: daugiausia nedarbingumo pažymėjimų Vokietijoje šįmet buvo išduota dėl psichikos sutrikimų.
Hamburgo gydytojams jau nuo balandžio mėnesio buvo aišku: esama akivaizdaus neatitikimo tarp politikų bei medijų skleidžiamos panikos ir to, ką matome praktikoje, – teigė W. Plassmannas. COVID-19, išskyrus išties retus atvejus, persergama lengvai arba užsikrėtimas koronavirusu nesukelia išvis jokių simptomų.
Medikas kritikuoja kasdienį „statistikos teatrą“
Iš esmės jam pritaria Federalinio ligonių kasų gydytojų susivienijimo (KBV) pirmininkas Andreasas Gassenas, įvairiuose pasisakymuose spaudoje ir per televiziją pastarosiomis dienomis raginęs „išjungti panikos modusą“, nes šiuo metu šalyje COVID-19 serga vos 0,025 proc. gyventojų.
Virusas nėra nepavojingas, tačiau klystume manydami, esą, kuo griežtesnės priemonės, tuo jos veiksmingesnės, – pastebėjo A. Gassenas rugsėjo 27 d. televizijos disputų laidoje „Anne Will“ per pirmąjį visuomeninio transliuotojo kanalą.
Bavarijoje priemonės griežčiausios šalyje, o kaip tik ten nustatytų infekcijų skaičius auga, – nurodė medikas. Jo manymu, kovos su koronavirusu priemonės turi būti prasmingos ir pagrįstos. Nes kuo priemonė žmonėms neaiškesnė, tuo mažiau jos laikomasi.
Kritikuoja A. Gassenas ir testais nustatytų užsikrėtimo atvejų „statistikos teatrą“. „Kai kas rytą susirūpinimo kupinu balsu skaitomi skaičiai ir sakoma: „Bus baisu!“ – tuo, manau, niekas nebetiki, taip netgi pasiekiama priešingo efekto. Bijau, kad žmonės tuomet ims visai nebesilaikyti apribojimų, o to mes negalim sau leisti“, – sakė jis.
Grėsmingos prognozės, laimei, nepasitvirtino
Ilgą laiką pagrindinio srauto Vokietijos medijose, ypač per abu visuomeninio transliuotojo kanalus ARD ir ZDF, kritiškų balsų koronaviruso klausimais beveik nebuvo girdėti. Medijos, užuot atskleidusios prieštaravimų ir paklydimų kupiną mokslinių ieškojimų procesą, buvo susiaurinusios pasaulį iki grėsmingo scenarijaus, – konstatavo medijų tyrinėtojai iš Pasau universiteto Dennisas Gräfas ir Martinas Hennigas, savo mokslinėje studijoje įvertinę daugiau nei 90 kovo–gegužės mėnesiais ARD ir ZDF rodytų laidų, skirtų koronaviruso temai.
Viešojoje erdvėje nuo pat koronaviruso krizės pradžios dominavo užkrečiamąsias ligas tiriančio Roberto Kocho instituto (RKI) vadovai ir vyriausybę konsultuojantis Virusologijos instituto prie Charité klinikų direktorius, profesorius Ch. Drostenas.
Tiesa, vasario gale – kovo pradžioje profesorius pats gerokai mėtėsi: iš pradžių karantiną laikė nereikalingu ir teigė, esą, SARS–CoV–2 ne ką pavojingesnis už vidutinio sunkumo gripo virusą, o paskui stabdė politikus, skubančius karantiną atšaukti; iš pradžių jis siūlė neuždaryti mokyklų ir darželių, o dešimčiai dienų praėjus, pasisakė už mokymo įstaigų uždarymą. „Klysti yra moksliška“, – teisinosi virusologas.
Kaip smarkiai Ch. Drostenas su savo grėsmingomis prognozėmis prašovė pro šalį, rodo jo kovo pradžioje išsakytas spėjimas, esą, Vokietijoje koronavirusas gali nusinešti 278 000 gyvybių. Iš tikro mirčių nuo ir su koronavirusu šalyje skaičius, laimei, nesiekia nė dešimties tūkstančių.
Užduotis – komunikuoti blogiausią scenarijų
O šalies Vidaus reikalų ministerija, remdamasi tarptautinės ekspertų komandos iš Kinijos, Vokietijos ir Šveicarijos paskaičiavimu, strateginiame dokumente „Kaip suvaldyti COVID-19“ (Wie wir COVID-19 unter Kontrole bekommen. Strategiepapier des Bundesinnenministeriums“) buvo nurodę dar grėsmingesnį skaičių: daugiau nei milijoną viruso aukų vien Vokietijoje, – jei nebus imtasi griežtų kovos su juo priemonių.
Tame pačiame Vidaus reikalų ministerijos dokumente patariama viešojoje komunikacijoje išryškinti blogiausią pandemijos scenarijų. Todėl gyventojams reikia skelbti ne mirštamumo dažnį, o užsikrėtusiųjų skaičius. Nes, matydami, kad miršta palyginti nedaug, be to, daugiausia vyresnio amžiaus žmonių, jaunesnieji galėtų imti samprotauti: „Na ir ką, tuo būdu atsikratysim senųjų, tempiančių mūsų ekonomiką žemyn, be to, mūsų ir taip per daug šioje planetoje, o, ko gero, laimei nusišypsojus, dar ir palikimą kiek anksčiau gausiu“, – dėstoma dokumente.
Kad žmonės neimtų į pandemiją žiūrėti lengvabūdiškai, dar siūloma pabrėžti, kokia baisi – tarsi lėtai skęstant – mirtis nuo COVID-19, kokie užkrečiami vaikai ir kokias ilgalaikes pasekmes infekcija gali sukelti, – net ir persirgus nesunkiai. Tokias pasekmes patiria tik pavieniai, tačiau jos kybo virš kiekvieno užsikrėtusiojo tarsi Damoklo kardas, – rašoma dokumente.
Šis vidiniam naudojimui skirtas dokumentas netrukus pasiekė viešąją erdvę, gegužės pradžioje jį išsamiai citavo bei internetinę nuorodą į jį paskelbė be kitų leidinių ir dienraštis „Die Welt“. Žodžiu, kas norėjo, galėjo susipažinti, o susipažinęs – nusivilti: vadinasi, informacinėje politikoje nevengta manipuliacijos!
„Nepagrįstas aliarmas dėl koronaviruso?“ – knyga, tapusi bestseleriu
Žvalus, simpatiškas 73 metų profesorius emeritas Sucharitas Bhakdi, rugsėjo pradžioje duodamas interviu Austrijos televizijos privačiam kanalui „Servus“, peikė tokią informacijos politiką. Šis mikrobiologas, infekcijų epidemiologas, 22 metus vadovavęs Mainco universiteto mikrobiologijos ir higienos institutui, už savo epidemiologinius tyrimus pelnęs daugelį apdovanojimų, nuo pat koronaviruso pradžios atvirai abejojo išskirtine koronaviruso grėsme. Tą savo poziciją netgi išdėstė laiške kanclerei Angelai Merkel. Atsakymo nesulaukė.
Jis pripažįsta, kad pandemijos pradžioje, kai buvo priimtos griežtos karantino priemonės, įvertinti viruso pavojingumą išties buvo sunku. Veikė baimę keliantys signalai iš Kinijos bei Italijos. Tačiau, jo įsitikinimu, ir tokiomis sąlygomis visuomenę turi pasiekti skirtingos tyrinėtojų pozicijos. Jam nesuprantama, kodėl, būdamas prityręs epidemiologas, nebuvo kviečiamas į jokias televizijos diskusijas.
Birželį pasirodė jo ir jo žmonos, biochemikės, infektologės Karinos Reich knyga „Nepagrįstas aliarmas dėl koronaviruso?“ (Corona Fehlalarm?), netrukus tapusi bestseleriu. Knyga parašyta su poleminiu įkarščiu, siekiant įrodyti: vyriausybė, įvesdama kelis mėnesius trukusį karantiną, politiškai perreagavo. Nes, autorių įsitikinimu, virusas nėra toks pavojingas, kokį jį vaizduoja politikai ir medijos.
Kylio universitetas, kuriame profesoriai S. Bhakdi ir K. Reich dabar tyrinėja, suskubo nuo mokslininkų poros atsiriboti. Tačiau mokslinė polemika išsiveržė į viešąją erdvę knygos recenzijomis, o ir vienu kitu interviu su jos autoriais. „Mes siekėme paskatinti žmones mąstyti“, – dienraščiui „Fuldaer Zeitung“ sakė polemiški autoriai.
Reikalinga ne užsikrėtimų koronavirusu, o sunkių susirgimų ir mirčių statistika
Profesoriui S. Bhakdi nesuprantama, kodėl dedamas lygybės ženklas tarp pozityvaus testo rezultato ir susirgimo, „iš laboratorinių išvadų padaromas žmogaus susirgimas.“ O juk teigiamas testas gali reikšti tik viruso pėdsakus, bet ne jo gyvybingumą ar užkrečiamumą, jau nekalbant apie ligą.
Maždaug 85 proc. užsikrėtusiųjų nesuserga sunkiai, vadinasi, jie yra imuniški tam virusui. Būti imuniškam nereiškia neužsikrėsti. Būti imuniškam reiškia – nesusirgti sunkiai,“ – dėstė mokslininkas regioniniam dienraščiui „Fuldaer Zeitung“.
„Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą pozityvus koronaviruso testas jau reiškia COVID-19 ligą, kas juk yra visiška nesąmonė. Taip ir atsiranda visa ta nelemta statistika, o Roberto Kocho institutas, kasdien ją pateikdamas, laikosi PSO nurodymų. Tai ir yra problema“, –argumentavo S. Bhakdi žurnale „Cicero“, į kurio redakciją buvo pakviestas diskutuoti su Miuncheno universiteto Medicininio informacijos apdorojimo, biometrijos ir epidemiologijos instituto vadovu, matematiku ir epidemiologu Ulrichu Mansmannu.
„Viruso pavojingumą nusako tik tai, kiek žmonių nuo jo sukeltos ligos miršta. O atsakymas yra labai paprastas: šis virusas nenusinešė daugiau gyvybių nei vidutinio sunkumo gripo banga,“ – teigė profesorius S. Bhakdi žurnale „Cicero“.
Mirčių statistiką būtina matyti santykyje
Kad išties taip yra, kad mirtingumas pirmąjį 2020 m. pusmetį Vokietijoje netgi buvo mažesnis nei 2018 ir 2017 m., kai šalyje būta sunkios gripo epidemijos, remdamiesi federalinėje statistikos tarnyboje sukauptais duomenimis, atskleidė dienraščio „Die Welt“ leidėjo Stefano Austo pasitelkti ekspertai.
Roberto Kocho institutas prieš metus pats yra paviešinęs, kad dėl gripo 2017/18 pas gydytojus lankėsi 9 milijonai pacientų, nuo gripo mirė 25 100 žmonių. Palyginimui: COVID-19 sąskaitoje Vokietijos kol kas yra 9 400 mirčių. Tačiau tą sunkios gripo pandemijos žiemą nebūta nei kasdienio statistikos ritualo, nei griežtų karantino suvaržymų.
Mirčių nuo COVID-19 skaičius būtina matyti santykyje, tik tuomet išaiškės, kiek išties pavojingas naujasis virusas, – įsitikinę dabartinės koronaviruso statistikos kritikai. Šalia santykio su ankstesnėmis epidemijomis, statistikoje būtina nurodyti ir mirusiųjų amžių. O Vokietijoje, bet ir daugelyje kitų šalių jis vidutiniškai yra 81 metai, 86 proc. mirusiųjų – vyresni nei 70 metų.
Pagaliau ir pati mirčių nuo koronaviruso statistika nėra realistiška, nes į ją įtraukiami ir infarkto, plaučių vėžio atvejai, kadangi skaičiuojami tiek nuo koronaviruso, tiek ir su virusu mirusieji, – kritikavo S. Bhakdi „Cicero“ diskusijoje, šiuo klausimu sulaukdamas savo kontrahento, epidemiologo U. Mansmanno, pritarimo. Koronavirusas tuo atveju buvęs tik paskutinis lašas, perpildęs statinę.
Skirtingos pozicijos moksle – normalu. Tai turėtų suvokti kiekvienas
O štai ilgalaikių pasekmių klausimu „Cicero“ redakcijoje diskutavę mokslininkai nesutarė: U. Mansmannui COVID-19 pavojingumą rodo tai, kad net ir lengvai juo persirgę žmonės gali jausti ilgalaikes pasekmes, tokias kaip nuovargis ar depresija, be to, virusas puola ir kitus organus, ne vien plaučius. S. Bhakdi manymu, tiek ilgalaikės pasekmės, tiek ir kitų organų pažeidimas būdingi ir kitiems koronavirusams bei gripo virusams, SARS–CoV–2 ir šia prasme neišsiskiria.
Skirtingos nuomonės abu epidemiologai buvo ir ne vienu kitu klausimu, tačiau abu pabrėžė, kaip svarbu šioje mokslinių paieškų stadijoje atsakymo ieškoti drauge.
Koronaviruso temomis pasaulyje šiuo metu kasdien pasirodo apie 1700 mokslinių straipsnių. Aišku, kad tokio mokslinių publikacijų potvynio niekas negali nei rimtai aprėpti, nei juoba įvertinti. Aiškių atsakymų kol kas nėra, – pastebėjo U. Mansmannas, rimtų mokslinių žurnalų komisijų narys.
Skirtingi požiūriai moksle – visiškai natūralus dalykas. Ir juo mažiau objektą pažįstame, tuo prieštaringesni gali būti požiūriai, – dar pavasarį diskusijoje apie koronavirusą pastebėjo Miuncheno technikos universiteto profesorius mikrobiologas Siegfriedas Schereris. „Jau mokiniai turėtų įsisąmoninti, kad skirtingos, netgi priešingos pozicijos mokslinių ieškojimų procese yra ne išimtis, o normalus dalykas. Mokslininkai nėra dievai baltais chalatais, jie tik labai iš lėto ir sunkiai ieško kelio tiesos linkui“, – sakė jis.
Medikas iš piliečių laukia atsakomybės, o iš politikų – drąsos nedrausti
Suprantama, tokie virusologų bei epidemiologų klaidžiojimai bei prieštaringi pasisakymai politikų dalios priimti sprendimus nepalengvina. Bet tokia dabar yra situacija.
Pirmiausia už savo gyvenimą turėtų būti atsakingi patys žmonės, o vyriausybė turėtų daugiau pasitikėti piliečių asmenine atsakomybe, – sekmadienį per televiziją priminė KBV vadovas A. Gassenas. Be pačių žmonių atsakomybės ir disciplinos jokie vyriausybės priimti suvaržymai neatneš lauktų rezultatų.
Prie piliečių atsakomybės priklauso ir jų pareiga sveika gyvensena stiprinti savo imunitetą, – kaskart, kalbėdamas apie koronavirusą, primena profesorius S. Bhakdi: ne per daug valgyti, ne per daug gerti, nerūkyti, daug judėti gryname ore, pakankamai miegoti, nesinervinti. Tuomet įsibrovėliai virusai neturės šansų.
O ligonių kasų gydytojų susivienijimo vadovas A. Gassenas, apeliuodamas į visų sveiką protą, ragino atsisakyti iliuzijų: „Nėra ko vaizduoti, kad, priėmus vis naujus apribojimus, bus įmanoma visiškai išvengti rizikos“, kad, tarkime, įvedus kaukių dėvėjimą lauke, aikštėse, kur susiburia daug žmonių, nebeužsikrėsim. Riziką galima tik sumažinti.
„Manau, piliečiai įstengs riziką pasverti ir padaryti sprendimą“, – sekmadienį sakė A. Gassenas. O štai politikai, jo manymu, dabar turėtų savęs klausti: „Ar pakaks mums drąsos kai kurių dalykų neuždrausti?“
Profesorius H. Streeckas: „Per daug baimės“
Bonos universitetinių klinikų Virusologijos instituto direktorius, profesorius Hendrikas Streeckas, neretai oponuojantis koronaviruso Kasandra pramintam profesoriui Ch. Drostenui, savaitės pradžioje ragino politikus priimti saikingus sprendimus.
Artėjant šaltajam metų laikui nerealu siekti visiško viruso suvaldymo. Aišku, kad užsikrėtusiųjų skaičiai kils ir Vokietijoje. Virusas jau yra mūsų gyvenimo dalis. Todėl, H. Streecko manymu, „per maža kalbama apie sprendimus, o per daug – apie tai, kaip apriboti gyvenimą“, per daug susitelkiama į infekcijų skaičius.
Profesorius įsitikinęs, kad Vokietijos sveikatos sistema yra gerai pasiruošusi rudeniui ir žiemai. „O štai mentaliai Vokietijoje mes mažiau pasiruošę, bent jau man taip atrodo. Baimės per daug“, – sakė visada šviesiai nusiteikęs mokslininkas Vokietijos spaudos agentūrai dpa.