Taip Vokietijoje atveriamas kelias pirmalaikiams rinkimams vasario 23 dieną.
Iš visų Bundestago deputatų 394 balsavo prieš O. Scholzą, o pasitikėjimą kancleriu išreiškė tik 207 deputatai, 116 susilaikė.
Buvo visiškai neabejojama, kad O. Scholzas pralaimės pirmadienį numatytą balsavimą dėl pasitikėjimo. Tai paskatins kanclerį paprašyti Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio paleisti Bundestagą, Vokietijos parlamento žemuosius rūmus, ir paskelbti rinkimus septyniais mėnesiais anksčiau, nei planuota iš pradžių.
O. Scholzo trijų partijų koalicija žlugo kiek daugiau nei prieš mėnesį, kai kancleris nusprendė atleisti tuometinį finansų ministrą Christianą Lindnerį iš verslui palankios liberalios Laisvųjų demokratų partijos (FDP). Su Ch. Lindneriu daugiausia buvo nesutariama dėl to, kaip užkamšyti biudžeto spragas. Ch. Lindnerio vadovaujama FDP nedelsdama pasitraukė iš koalicijos, o O. Scholzo centro kairiųjų Socialdemokratų partijai (SPD) ir jo partnerei Žaliųjų partijai trūko daugumos Bundestage.
Kaip gali atrodyti kita Vokietijos vyriausybė?
Šiuo metu Friedricho Merzo CDU ir jos seserinė Bavarijos partija – Krikščionių socialinė sąjunga – apklausose pirmauja didele persvara. Jas remia 32 proc. rinkėjų. Tai yra dvigubai daugiau, nei prognozuojama O. Scholzo SPD, kuri yra mažiau populiari už AfD ir apklausose užima vos trečią vietą, rašo „Politico“.
Kadangi konservatoriai turėtų laimėti numatomus rinkimus vasarį, pagrindinis klausimas – kas taps jų koalicijos partneriais ir ar ta politinė jėga (greičiausiai socialdemokratai arba žalieji) bus pakankamai stipri, kad būtų įmanoma dviejų partijų koalicija. Dėl AfD iškilimo ir naujo populistinio kairiojo Sahra Wagenknecht aljanso (BSW) susikūrimo, trijų partijų koalicijos, kurios pokario Vokietijoje yra neįprastos ir paprastai būna nepastovesnės, gali tapti nauja norma.
Pastaruoju metu žalieji šliejosi prie F. Merzo CDU, pabrėždami panašią užsienio politikos poziciją. Abi partijos yra labiau linkusios remti Ukrainą kare su Rusija nei O. Scholzas. Pastarasis savo kampanijoje laikosi, kaip jis pats sako, „atsargaus“ požiūrio.
Vokietija, pasak federalinio kanclerio O. Scholzo, turi likti pagalbos Ukrainai Europoje lydere. „Vokietija yra didžiausia Ukrainos rėmėja Europoje. Noriu, kad taip būtų ir toliau“, – teigė O. Scholzas pirmadienį Bundestage prieš balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe.
Kartu kancleris pabrėžė, kad vyriausybė nedarys nieko, kas keltų pavojų savo šalies saugumui.
„Dėl to neperduodame sparnuotųjų raketų – ilgojo nuotolio ginklų, kurie gali pasiekti giliai Rusijos teritoriją. Ir tikrai nesiųsime į šį karą vokiečių karių – kol aš būsiu federalinis kancleris“, – kalbėjo O. Scholzas.
Anot jo, būtina apsaugoti Ukrainos suverenumą – „ji išliks“. „Norime, kad žudymas pagaliau baigtųsi“, – tęsė O. Scholzas.
Nors F. Merzas neatmeta koalicijos su žaliaisiais, Bavarijos CSU lyderis Markusas Soderis, kurio vienas iš asmeninių vizitinių ženklų yra žalieji, praėjusią savaitę transliuotoje tinklalaidėje teigė, jog vetuotų tokį aljansą.
Tuo metu demokratai stengiasi bent patekti į kitą Bundestagą. Ši partija pateko į krizę dėl paaiškėjusių faktų, kad ji metodiškai planavo sugriauti O. Scholzo koaliciją. Jų palaikymas apklausose nesiekia 5 proc. ribos, būtinos norint gauti vietų parlamente.
„Politinį kursą nustato piliečiai“
Pirmadienį, prieš balsavimą kreipdamasis į parlamentą, O. Scholzas sakė, kad Vokietijai tenka spręsti svarbius politinius klausimus, įskaitant seniai pribrendusias investicijas į silpnėjančią ekonomiką, ir tam reikia visuomenės dalyvavimo.
„Šis sprendimas yra toks esminis, kad jį turi priimti pats suverenas, t. y. rinkėjai“, – sakė jis įstatymų leidėjams.
Pirmalaikiai rinkimai leistų „piliečiams nustatyti šalies politinį kursą“.
O. Scholzas jau yra pasirinktas pagrindiniu Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatu artėjančiuose rinkimuose, tačiau jo šansai būti perrinktam atrodo menki, nes dabartinės apklausos rodo, kad jo partija pagal populiarumą yra trečioje vietoje po konservatyvaus CDU-CSU bloko ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Kancleris didžiąją dalį savo 30 minučių trukusios kalbos skyrė rinkimų kampanijos pažadams Vokietijos rinkėjams, įskaitant stabilias pensijas, minimalaus darbo užmokesčio didinimą ir ilgalaikį atsisakymą tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“.
Opozicijos lyderis užsipuolė O. Scholzą
Pagrindinis CDU-CSU aljanso kandidatas Friedrichas Merzas, kuris laikomas labiausiai tikėtinu pakeisti O. Scholzą, apkaltino kanclerį palikus vieną didžiausių šalies ekonomikos krizių pokarinėje Vokietijos istorijoje.
Vokietijos, kadaise laikytos stabiliausia Europoje, ekonomikos būklė buvo pagrindinis ginčo objektas, lėmęs koalicinės vyriausybės žlugimą.
Kylančios energijos kainos, didelė infliacija, mažėjantis eksportas ir silpstanti automobilių pramonė, susidurianti su didėjančia Kinijos konkurencija ir perėjimu prie elektromobilių, prisidėjo prie ekonomikos sąstingio.
Prezidentui suteikiamas galutinis žodis
Dabar, kai įstatymų leidėjai pareiškė nepasitikėjimą O. Scholzo vyriausybe, kancleris nedelsdamas paprašys prezidento Franko Walterio Steinmeierio paleisti parlamentą ir sušaukti pirmalaikius rinkimus maždaug septyniais mėnesiais anksčiau nei planuota.
Prezidentas turi 21 dieną šiam sprendimui priimti – šis žingsnis laikomas formalumu, nes jis jau išreiškė paramą O. Scholzo pasiūlytai vasario 23-osios datai.
Tai būtų tik ketvirtas kartas Vokietijos istorijoje, kai rengiami pirmalaikiai rinkimai.
O. Scholzas ir jo ministrai, taip pat dabartinis Bundestagas toliau eis savo pareigas, kol po rinkimų pirmą kartą susirinks naujai išrinkti įstatymų leidėjai.
Kadangi derybos dėl koalicijos dažnai užsitęsia, gali būti, kad iki to laiko nauja vyriausybė nebus suformuota. Tokiu atveju F. W. Steinmeieris gali prašyti, kad O. Scholzo vyriausybė kol kas liktų eiti pareigas – šį prašymą ji privalo priimti.
