Dar tik trečiadienį O. Scholzas sutiko pasiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“ ir leisti tai daryti kitoms Europos valstybėms. Debatai dėl tankų truko daugelį savaičių, kancleris patyrė sąjungininkių spaudimą.
„Galiu tik patarti nesivelti į nuolatines varžybas, kai kalbame apie ginklų sistemas“, – interviu laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė O. Scholzas. „Jei vos priėmus sprendimą (dėl tankų) Vokietijoje prasidės nauji debatai, tai neatrodys rimta ir pakirs piliečių pasitikėjimą vyriausybės sprendimais“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Berlynui ir Vašingtonui, sutikusiam atsiųsti 31 tanką „Abrams“. Sprendimas suteikti Ukrainai tankų vertinamas kaip proveržis dedant pastangas paremti karo draskomą šalį.
Tačiau V. Zelenskis iš karto pabrėžė, kad Ukrainai reikia daugiau sunkiųjų ginklų iš NATO sąjungininkių, kad atremtų Rusijos kariuomenę, įskaitant naikintuvus ir ilgojo nuotolio raketas. Savo ruožtu O. Scholzas perspėjo nedidinti „eskalavimo pavojaus“, o Maskva jau pasmerkė pažadus pasiųsti tankų. „NATO ir Rusija nekariauja. Mes neleisime tokio eskalavimo“, – sakė O. Scholzas.
Be to, kancleris pridūrė, kad „būtina“ ir toliau kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pastarąjį kartą abu vadovai kalbėjosi telefonu gruodžio pradžioje.
„Vėl kalbėsiuosi su Putinu telefonu“, – sakė O. Scholzas. Jis pridūrė, kad vis dėlto padėtis nepasikeis, kol Rusija tęs agresiją.