Šis ginčas iškilo diplomatinio kivirčo tarp Rusijos ir Čekijos fone, kai balandžio pradžioje Prahoje buvo nukeltas prieštaringai vertinamas paminklas sovietų maršalui.
‚Aš nepaliauju viltis, kad Sofijos meras galiausiai sureaguos į mano raginimą išvaduoti mūsų miestą nuo totalitarinio laikotarpio simbolių“, – gegužės 20 d. feisbuke rašė Sofijos Lozeneco rajono meras Konstantinas Pavlovas.
K. Pavlovas reagavo į gegužės 13 d. Rusijos ambasadoriaus Bulgarijai skirtą laišką, kuriame diplomatas išreiškė „gilų pasipiktinimą“ dėl Sofijos pareigūno pasiūlymo pašalinti paminklą iš rajono, kuriam vadovauja.
K. Pavlovas teigė persiuntęs ambasadoriaus Anatolijaus Makarovo laišką Bulgarijos užsienio reikalų ministrei ir laukiantis jos reakcijos.
Antrojo pasaulinio karo metu Bulgarija iki 1944 m. rugsėjo 4 d. buvo nacistinės Vokietijos sąjungininkė. Netrukus į Rytų Europos valstybę įžengė sovietų pajėgos. Rugsėjo 9-osios perversmas nubloškė Bulgariją į Sovietų Sąjungos orbitą. Artimiausius 45 metus šalis išliko viena paklusniausių Maskvos sateličių, jutusių griežtą komunistinį režimą.
Dabar Bulgarija yra Europos Sąjungos ir NATO narė.
Paminklas, dėl kurio kilo ginčas, stovi Juodosios viršukalnės parke. Paminklą sudaro dvi sovietų karius vaizduojančios bronzinės skulptūros, užrašas „Šlovė sovietų išvaduotojams“ ir taip pat sovietų karius vaizduojantis marmurinis reljefas.
K. Pavlovas tvirtina, kad paminklą reikia perkelti į muziejų. Jeigu nutiktų taip, kad po paminklu bus rasti sovietų karių palaikai, jo teigimu, reikės juos „palaidoti pagal tarptautinės humanitarinės teisės taisykles“ kažkuriose Sofijos kapinėse.
Savo laiške ambasadorius A. Makarovas tvirtino, kad palaikų iškasimas „gali būti laikomas bandymu reabilituoti nacizmą“.
„Manau, dabar pats metas ramiai pasikalbėti apie pastaruosius 75 metus. Aš tenoriu, kad imtume rinkti faktus, o tada apie juos kalbėtume – jei galime, ramiai“, – gegužės 21 d. RFE/RL sakė K. Pavlovas.
Gegužės 8 d. JAV ir devynių Centrinės ir Rytų Europos valstybių užsienio reikalų ministrai bendru pareiškimu pasmerkė „apgailėtinas Rusijos pastangas klastoti istoriją“.
Pareigūnai pranešimą paskelbė 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių proga, siekdami pagerbti karo aukas ir „visus karius, kurie kovojo norėdami įveikti nacistinę Vokietiją“.
Tačiau jie taip pat pasinaudojo proga priminti, kad pergalė prieš nacizmą „neatnešė laisvės visai Europai”, mat Sovietų Sąjunga Rytų Europoje įvedė komunistinį režimą.
Pranešimą paskelbė Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Jungtinės Valstijos.
2019-ųjų rugsėjį Bulgarija aršiai sukritikavo Sofijoje surengtą Rusijos ambasados organizuotą parodą, skirtą „Rytų Europos išvadavimui iš nacizmo“ pažymėti, pabrėždama, kad regioną pusę amžiaus kankino represijos, kurias įgyvendino „sovietų armijos durtuvai“.
Paminklo sovietų maršalui Ivanui Konevui, kurio kariuomenė 1945-ųjų gegužės 9-ąją užbaigė Prahos vadavimą, nukėlimas Prahoje balandį įnešė įtampos į Rusijos ir Čekijos tarpusavio santykius.
Prahos rajono, kuriame buvo šis paminklas, vadovybė teigė, kad statula bus perkelta į muziejų, o jos vietoje iškils naujas paminklas, skirtas miesto išlaisvinimui atminti.
Rusija į šį žingsnį sureagavo piktai, o įtampa dar labiau sustiprėjo, kai Čekijos žiniasklaida pranešė, kad Maskva planavo nunuodyti tris Prahos politikus už tai, kad šių veiksmai, įskaitant ir I. Konevo paminklo demontavimą, suerzino Rusiją.
Trims pareigūnams – Prahos merui ir dviem sostinės rajonų merams – ir jų šeimos nariams nuo to laiko paskirta policijos apsauga.
Daugybės išpuolių prieš užsienio priešus rengimu apkaltinta Rusija šiuo pranešimus atmetė.