Kaip sakoma susitikimo baigiamosios deklaracijos dėl ES migracijos normų sugriežtinimo projekte, šių priemonių gali būti imamasi „išskirtiniu atveju“, kai viena ar kelios ES valstybės „neįstengia efektyviai kontroliuoti išorinės bendrijos sienos“.
Įtraukti į ES migracijos normas tokį paaiškinimą pavasario pradžioje pareikalavo Prancūzija, kadangi pietines ES sienas užgriuvo nelegalių migrantų „cunamis“ - jie bėga per Viduržemio jūrą iš neramumų apimtų Šiaurės Afrikos šalių. Nors jie visi išsilaipina Italijos salose, dauguma pabėgėlių iš buvusių prancūzų kolonijų savo kelionės tikslu laiko Prancūziją.
Iškilus pavojui, kad Italija išduos dešimtims tūkstančių migrantų tranzito dokumentus, Prancūzija pagrasino vienašališkai atnaujinsianti migracijos kontrolę savo pasienyje, jeigu ES nepatikslins savo migracijos įstatymų.
Nebūtų taikoma ES piliečiams
„Mes kalbėjome apie Šengeno rėmus, kuriuose jau šiandien yra galimybė laikinai – labai ribotam laikui, labai konkrečiai situacijai – įvesti laikinus nedidelius apribojimus. Pavyzdžiui, ar tai būtų teroristinė ataka, ar epidemija – šie dalykai jau ir dabar yra įdėti, bet, atsiradus išoriniam dideliam migrantų kiekiui, kaip dabar vyksta iš Šiaurės Afrikos, lygiai taip pat atsirado poreikis apspręsti labai konkrečias situacijas“, - žurnalistams sakė Europos Vadovų Taryboje dalyvavusi D. Grybauskaitė.
Pasak D. Grybauskaitės, jeigu ES šalis, turinti išorinę sieną, nesugeba tos sienos apsaugoti, kita šalis gali mėginti įvedinėti laikinas priemones nuo pro sieną patenkančių trečiųjų šalių piliečių.
„Net jei ir laikinos priemonės kažkur bus įvedamos, jos nebus taikomos lietuviui ar kitam ES narės piliečiui“, - teigė Lietuvos vadovė.
Iki rudens EK turi paruošti reguliavimą, kaip, neatsisakant Šengeno principo veikimo, atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, kai iš išorinių sienų į ES plūsta migrantai.