„Kovosiu, aš nebijau“, – sakė žurnalistui vienas protestuojantis vyriškis, save apibūdinęs buvusiu fašistu, kuris pasinaikino dalį Hitlerio tatuiruotės ant kairės rankos, rašo rferl.org.
Ateinančiais mėnesiais A. Rajevskis pažadą tesėjo. Jis su grupe bičiulių nacionalistų prisijungė prie Rusijos remiamų separatistų, kurie kovojo su Ukrainos karinėmis pajėgomis kare, nusinešusiame 9 100 žmonių gyvybes Rytų Ukrainoje.
A. Rajevskis sako niekada nematęs nuolatinės Rusijos kariuomenės karių (kuriuos kvietė, piketuodamas Sankt Peterburge), tačiau buvo akivaizdu, kad būtent rusų kariuomenė vadovauja separatistų pajėgoms ir jas apginkluoja.
„Galiu visiškai tvirtai pasakyti, kada visi vidutinio ir aukštesnio rango vadai, pradedant batalionų, baigiant brigadų, buvo rusai patarėjai. Visa karinė įranga, kurią turėjome, visi ginklai, viskas buvo iš Rusijos“, – sakė 30 m. A. Rajevskis interviu.
A. Rajevskio pasakojimo apie kovas separatistų gretose Rytų Ukrainoje autentiškumo neįmanoma patikrinti, tačiau jo žodžiai neprieštarauja daugybei įrodymų, kad Rusijos kariuomenė tiesiogiai prisidėjo prie konflikto. Kijevas, JAV, Europos Sąjunga ir NATO kaltino Kremlių, kad šis ginklais, kariais, grynaisiais pinigais rėmė separatistus, rengė jiems mokymus nuo tada, kai 2014 m. balandį Rytų Ukrainoje įsiplieskė karas.
Maskva daug kartų kaltinimus atmetė, dažnai pareikšdavo, kad prieš Ukrainos kariuomenę kovoja tik rusų „savanoriai“, o tarp jų neva atostogaujantys rusų kareiviai. Gruodį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad rusų karinis personalas vykdė įsakymus Ukrainoje, tačiau vis tiek tvirtino, kad nuolatinės Rusijos kariuomenės ten nebuvo. Vėliau Kremlius patikslino prezidento pastabą – pareiškė, kad V. Putinas turėjo omenyje savanorius.
V. Putino žodžius paneigia daugybė įrodymų – kareivių pasakojimai žiniasklaidai, rusų karių laidotuvės jų gimtuosiuose miestuose, ženklai, kad rusų kariuomenė dalyvavo pagrindiniuose konflikto taškuose, kaip antai, 2014 m. vasarą ir 2015 m. pradžioje vykusiuose susirėmimuose Debalcevėje.
A. Rajevskis dabar gailisi, kad ėmė ginklą į rankas ir dalyvavo kare. Jis ginčija Kremliaus versiją apie rusų kovotojų statusą konflikte.
„Aktyvūs rusų (kariniai) patarėjai, instruktoriai, Rusijos karinė įranga – visa tai yra ten, – sakė jis. – Su visa pagarba tikriems kareiviams – jų nemačiau. Manau, jie nedidelėmis grupėmis dislokuoti Rostove prie Dono ir yra pasirengę vykti į bet kokį karštą tašką, jei iškviestų.“
„Įsakymai iš Maskvos“
A. Rajevskis sakė, kad kariauti Ukrainoje jį užverbavo grupė, vadinanti save antibolševikinės Baltosios armijos išeivių 1924 m. įkurtos organizacijos tąsa. 2014 m. birželio 23 d. A. Rajevskis ir dar apie 10 vyrų atvyko į Slovjanską, kurį tuo metu kontroliavo separatistai, o vėliau atkovojo ukrainiečių kariuomenė.
Ten A. Rajevskis susitiko su separatistų vadu Igoriu Girkinu, dar žinomu, kaip Strelkovas (kuris pernai pareiškė, kad buvo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pulkininkas).
„Strelkovas-Girkinas kiekvienam iš mūsų paspaudė ranką, padėkojo, kad esame rusų savanoriai, atvykę kariauti... Mums davė ginklų, susodino į automobilį ir išvežė į frontą“, – pasakojo jis.
A. Rajevskis sakė, kad galiausiai vadovavo motorizuotam šaulių būriui ir separatistų pajėgose turėjo leitenanto rangą.
Per pusę metų buvimo pas separatistus jis sako daug kartų susidūręs su Rusijos kariuomenės karininkais.
Jo teigimu, Debalcevėje (kurią Ukrainos kariuomenė atkovojo 2014 m. liepą, tačiau 2015 m. vasarį vėl prarado, kai separatistai toliau puolė, nepaisydami naujų paliaubų sutarties) jis sutiko bataliono vadą, kurio pravardė buvo Mečetė.
„Štabe buvo ne tik bataliono vadas Mečetė, ten buvo ir pilkasis kardinolas, oficialus bataliono vadas – aktyvus rusų kariškis“, – pabrėžė A. Rajevskis.
Batalionų vadai separatistų pajėgose tiek Luhansko, tiek Donecko regionuose buvo „aktyvūs Rusijos kariuomenės karininkai“, pridūrė jis.
„Rusų patarėjai – tiesioginiai vadai, jie diktuoja viso aparato karinį ritmą“, – sakė A. Rajevskis.
Kai separatistai 2015 m. pradžioje vėl perėmė Debalcevės kontrolę (Vašingtono teigimu, puolimą vykdė separatistų pajėgos kartu su Rusijos karinėmis pajėgomis), jis jau buvo grįžęs į Rusiją.
„Gal vietos konfliktuose (separatistai) dalyvauja tiesiogiai, duoda įsakymus, tačiau visi batalionai yra stebimi, juos kontroliuoja, jiems įsakinėja Rusijos kariuomenės patarėjai, kurie, be abejonės, gauna įsakymus iš Maskvos“, – teigė kovotojas.
Finansuoja Kremlius
Nuo rugsėjo kovų žymiai sumažėjo, kiekviena pusė dėl dažnų paliaubų sąlygų pažeidimų kaltina kitą pusę. Todėl stringa visiško Minsko II taikos susitarimo, pasirašyto 2015 m. vasarį, įgyvendinimo perspektyvos. Taikos susitarime raginama atšaukti užsienio karius, atkurti Ukrainos kontrolę pasienyje, per kurį konflikto metu plūdo Rusijos karinės pajėgos.
A. Rajevskis mano, kad didžiąja dalimi dėl karo kalta Rusija, bet prisidėjo ir „kai kurie Ukrainos politikai ir saugumo tarnybos“.
„Karą tikrai reikia baigti, nebeturėtų būti liejamas Donbaso gyventojų kraujas“, – sakė jis, kalbėdamas apie regioną Rytų Ukrainoje, kur vyko daugybė mūšių.
A. Rajevskis tikisi, kad atvirai kalbėdamas apie tai, kas vyko, jis „įspės kitus, kad jie netikėtų šia bakchanalija, šia propaganda“: „Įspėju kitus nedalyvauti. Tai pirma. Antra, atskleidžiu tų pernelyg entuziastingų patriotinių organizacijų, kurias finansuoja Kremlius, vaidmenį, kad žmonių neapgautų jų propaganda.“
A. Rajevskį apstulbino piktnaudžiavimas alkoholiu ir visiškas disciplinos nebuvimas separatistų gretose: „Girtuokliavimo epidemija buvo išplitusi ne tik bazėje, bet ir kovos lauke ir fronto linijose, kai nuolatinė Ukrainos kariuomenė fronto linijoje buvo vos už kilometro nuo mūsų.“
Po pusės metų kariavimo jis nusprendė kuo greičiau išvykti, nes „kai kurie mūsų bataliono karininkai apkaltino mane, kad neva šaudžiau į mūsų pačių pozicijas“.
Neonacis virto rusu stačiatikiu monarchistu
Na, o prieš prisijungimą prie separatistų Ukrainoje A. Rajevskį išvarė iš Ukrainos už tai, kad dalyvavo antivyriausybiniame proteste Odesoje, kuriame prieš Kijevą nusiteikę aktyvistai, manoma, remiami Maskvos, rengė demonstracijas, tik niekada neužėmė tokios teritorijos, kaip Donbasas.
A. Rajevskis sako nusprendęs viešai prabilti apie kovojimą separatistų gretose dar ir dėl to, kad gimtajame Oriolo mieste, esančiame 360 km į pietvakarius nuo Maskvos, tyrėjai neseniai įvardino jį liudytoju byloje dėl neapykantos kurstymo.
Jis baiminasi, kad gali tapti įtariamuoju byloje, ir mano, jog viešai papasakojęs, ką patyrė Rytų Ukrainoje, kur buvo sužeistas mūšyje, galėtų išvengti kalėjimo.
A. Rajevskis sako atsižadėjęs neonacių ideologijos ir dabar laiko save rusu stačiatikiu monarchistu. Paklaustas, ar vis dar mano, kad tautinės mažumos, įskaitant žydus, yra didžiausi Rusijos priešai, jis atsakė: „Jei atvirai, taip, manau.“
Hitlerio tatuiruotę jis pakoregavo į romėnų kario, tačiau neįsižeidžia, jei „kas pavadina fašistu“.
A. Rajevskio teigimu, tatuiruotė nacistine tematika kėlė įtarimų ir trikdė vietinius, tai pat ir separatistus jo buvimo Rytų Ukrainoje metu. Na, o Rusija nuolat įvardindavo buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimą, kaip fašistų chuntos manevrą.
„Imi aiškinti, kad esi rusas nacionalistas, atvykęs čia kovoti už „Naująją Rusiją“, už Rusijos žmones, – dėsto jis, pavartodamas 2014 m. V. Putino pamėgtą caro laikų terminą, kuris apima didžiąją dalį Rytų ir Pietų Ukrainą. – Man atsako: „Ką rusai? Mes – ukrainiečiai. Kokia „Naujoji Rusija“? Norime gyventi autonomiškai nuo Rusijos ir nuo Ukrainos.“