Šis derybų Briuselyje etapas buvo jau aštuntas ir paskutinis, vėliau nurodė ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton. Per šias derybas buvo siekiama normalizuoti Serbijos ir nuo jos atsiskyrusio Kosovo santykius, atveriant kelią į abiejų šalių narystę Bendrijoje.
Tačiau per ilgiau nei 12 valandų trukusias diskusijas abi pusės nesugebėjo sudaryti susitarimo.
"Atotrūkis tarp abiejų pusių - labai siauras, tačiau gilus", - sakoma deryboms pirmininkavusios C.Ashton pranešime.
"Tai paskutinis kartas, kai susitiksime oficialiai", - pridūrė ji, sakydama, kad "buvo pateiktas keletas pasiūlymų".
Serbijos premjeras Ivica Dačičius ir Kosovo vyriausybės vadovas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis) dabar grįš į savo sostines konsultacijų ir "per kelias artimiausias dienas praneš man apie savo sprendimą", nurodė C.Ashton.
C.Ashton nepateikė jokių detalių, apie kokius pasiūlymus buvo diskutuojama, taip pat nepaaiškino, kokio sprendimo tikėjosi iš abiejų šalių.
"Linkiu jiems geros kelionės namo ir visokeriopos sėkmės siekiant susitarimo", - sakoma jos trumpame pranešime.
I.Dačičius atskirai nurodė, kad per šį susitikimą, nors ir ilgai trukusį, "kol kas neturime susitarimo".
Tačiau jis užsiminė apie tolesnio dialogo galimybes, sakydamas Serbijos žiniasklaidai: "Dar turime šiek tiek laiko, kad pasiektume sprendinį."
Kaip pranešama Serbijos valstybinio transliuotojo RTS tinklalapyje, H.Thaci sakė, kad bus "įmanoma tęsti derybas ateinančią savaitę, jeigu Serbija sutiks su mūsų principais".
Kol kas neaišku, ar Kosovo lyderis tikisi, kad dialogas bus tęsiamas tarpininkaujant ES, nes iš C.Ashton pareiškimo buvo galima suprasti, kad jokių oficialių susitikimų Briuselyje nebeplanuojama.
Pagrindinis klausimas šiose derybose, pradidėjusiose praeitų metų pabaigoje, yra serbų mažumos, gyvenančios Kosove, ypač šalies šiaurėje, ateitis po nepriklausomybės paskelbimo 2008 metais.
Kosovo, kuriame gyventojų daugumą sudaro albanai, nepriklausomybę yra pripažinusios apie 100 šalių, tarp jų JAV ir dauguma ES narių.
Serbija ir Kosovo serbai iki šiol atmeta Prištinos paskelbtą nepriklausomybės deklaraciją, nerimaujant dėl maždaug 40 tūkst. serbų, sudarančių gyventojų daugumą Kosovo šiaurėje, likimo.
Abi šalys susitarė įkurti serbiškųjų savivaldybių tinklą, tačiau Kosovas atsisako jam suteikti vykdomosios valdžios ir teismų teises, kurių reikalauja Serbija.
Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius pirmadienį pažymėjo, jog naujausi Kosovo pareiškimai "nėra teikiantys vilčių".
"Privalome užtikrinti, kad (savivaldos asociacijos) teisės būtų užtikrintos ne vien susitarimu tarp Belgrado ir Prištinos, bet ir tarptautinės bendruomenės - pirmiausiai per ES, atliekančios tarpininkės vaidmenį", - sakė T.Nikoličius.
Tuo tarpu Kosovas baiminasi, kad per didelė šiaurinio regiono autonomija kelia separatizmo pavojų.
Pažanga derybose laikoma esmine tolesnio dialogo sąlyga, C.Ashton sakė pirmadienį. Ji taip pat išreiškė viltį, kad šios derybos bus "lemiamos".
Tuo tarpu Vašingtonas pažymėjo, jog Kosovui ir Serbijai svarbu "judėti į priekį demokratijos, ekonomikos srityse, taip pat jų europinės integracijos kelyje".
Europos Komisija planuoja balandžio 16 dieną paskelbti ataskaitą apie šias derybas, kuri bus pateikta apsvarstyti ES lyderiams per Bendrinos viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.
Serbija tikėjosi, kad sudarius susitarimą su Priština, per ES viršūnių susitikimą birželį jai bus nurodyta derybų dėl stojimo į Bendriją data. Tuo tarpu Europos Komisija nurodė, kad Kosovas tuo pačiu metu gali tikėtis pritarimo asociacijos su ES sutarčiai.