JAV sausumos pajėgų generolas Curtisas Scaparrotti tai pareiškė praėjusią savaitę per JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį.
Serbijos gynybos ministras Aleksandras Vulinas sakė, kad šis C. Scaparrotti pasisakymas yra „pavojingiausias“ antiserbiškas pareiškimas nuo 1999 metų NATO bombardavimų kampanijos Serbijoje, kuria siekta sustabdyti Slobodano Miloševičiaus režimo susidorojimą su nepriklausomybės siekiančiais Kosovo albanais.
Amerikos generolas sakė, kad per kiek daugiau nei pusantrų metų, kai vadovauja NATO sąjungininkių pajėgoms Europoje, jis pastebėjo, kad išaugo Rusijos įtaka, ir tai, jo nuomone, Balkanams kelia didesnę grėsmę nei Baltijos šalims.
C. Scaparrotti sakė, kad Baltijos regionas yra labai svarbus, tačiau jis jau priklauso NATO ir yra labiau stabilus. Pasak generolo, jam didesnį susirūpinimą kelia serbų, mažiau atsparių Rusijos įtakai, parama.
Savo griežtai prorusiškų pažiūrų neslepiantis A. Vulinas į tai atkirto: „Nuo 1999 metų dar nesu girdėjęs neatsakingesnio pareiškimo“.
„Pareiškimas, kad visa (serbų) tauta kelia pavojų Balkanams, yra raginimas visiems (Balkanų žmonėms) susivienyti prieš serbus“, – piktinosi ministras.
Manoma, kad Rusija, pasinaudodama istoriniais ryšiais su Serbija, bando destabilizuoti Balkanų regioną, kuriame praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, byrant tuometinei Jugoslavijai, vyko kruviniausios skerdynės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Serbijoje nėra Rusijos įtakos, – sakė A. Vulinas. Serbija yra nepriklausoma valstybė, pati besirenkanti savo draugus“.
C. Scaparrotti per klausymus Senate sakė, kad „Rusija dirba Balkanuose“.
„Manau, tam tikra prasme paleidome tą regioną iš savo akiračio“, – kalbėjo jis.
Serbija oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau jos vadovybė intensyviai dirba su Maskva, stiprindamos karinius bei politinius ryšius. Tai daroma nekreipiant dėmesio į Briuselio raginimus peržiūrėti savo užsienio politiką, jei šalis iš tiesų nori tapti ES nare.