Seulas pernai iš dalies sustabdė šį susitarimą, kai Šiaurės Korėja į orbitą iškėlė žvalgybinį palydovą, tačiau Taryba pareiškė nurodysianti Ministrų kabinetui „visiškai sustabdyti „Rugsėjo 19-osios karinio susitarimo“ galiojimą, kol tarp abiejų Korėjų bus atkurtas abipusis pasitikėjimas“.
Per praėjusią savaitę Pchenjanas į Pietų Korėją pasiuntė beveik tūkstantį balionų su šiukšlėmis, įskaitant cigarečių nuorūkas ir, tikėtina, ekskrementus. Kaip teigiama, tai yra atpildas už Pietų Korėjos aktyvistų iniciatyva siunčiamus propagandinius lankstinukus, nukreiptus prieš Kim Jong Uno režimą.
Pietų Korėja naujausią kaimyninės šalies provokaciją pavadino „neracionalia“ ir „žemo lygio“, tačiau, priešingai, nei neseniai įvykę balistinių raketų bandymai, šiukšlinimo kampanija nepažeidžia Jungtinių Tautų (JT) sankcijų izoliuotai Kim Jong Uno vyriausybei.
Šiaurės Korėja sekmadienį atšaukė bombardavimo balionais kampaniją, sakydama, kad tai buvo veiksminga atsakomoji priemonė, tačiau perspėjo, jog, prireikus, gali būti paleista ir daugiau balionų.
2018 m. karinis susitarimas buvo pasirašytas tuo metu, kai abi šalis, kurios techniškai vis dar kariauja, siejo šiltesni ryšiai. Susitarimo tikslas yra sumažinti įtampą pusiasalyje ir vengti atsitiktinio eskalavimo, ypač prie smarkiai įtvirtintos sienos.
Tačiau po to, kai praėjusių metų lapkritį Seulas iš dalies sustabdė šį susitarimą, kad išreikštų protestą dėl to, jog Pchenjanas sėkmingai paleido žvalgybinį palydovą, Šiaurės Korėja pareiškė, kad jo nebesilaikys.
Pietų Korėjos Nacionalinio saugumo taryba pažymėjo, kad susitarimas „dėl Šiaurės Korėjos de facto pareiškimo apie atsisakymą yra niekinis ir negaliojantis, tačiau likusios jo dalies laikymasis pastato Pietų Korėją į nepalankią padėtį kalbant apie gebėjimą reaguoti į grėsmes, tokias kaip balionai“.