Nacionalinė žvalgybos tarnyba teigė pastaruoju metu „aptikusi daugybę požymių, kad Šiaurės Korėja rengia teroro išpuolius prieš mūsų ambasadų darbuotojus ar piliečius įvairiose šalyse, Kinijoje, Pietryčių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose“.
„Šiaurės Korėja pasiuntė agentus į šias šalis, kad išplėstų Pietų Korėjos ambasadų stebėjimą, ir taip pat užsiima specifine veikla, pavyzdžiui, Pietų Korėjos piliečių, kaip galimų teroristinių taikinių, paieška“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.
Šnipų agentūros teigimu, tai susiję su Šiaurės Korėjos elito atstovais, per pandemiją įstrigusiais užsienyje, o dabar, Pchenjanui sušvelninus griežtą sienų kontrolę, vengiančiais grįžti namo ir „skeptiškai nusiteikusiais“ režimo atžvilgiu.
Pchenjanas traktuoja dezertyravimą kaip rimtą nusikaltimą ir, manoma, už tai skiria griežtas bausmes nusižengusiesiems, jų šeimų nariams ir net žmonėms, netiesiogiai susijusiems su šiais incidentais.
Šiaurės Korėjos ambasados pareigūnai gali pateikti melagingus pranešimus, kaltindami „išorinius“ veiksnius dėl savo kolegų savanoriško pasitraukimo, kad išvengtų bausmės. Šia dingstimi Šiaurės Korėja gali „planuoti kerštą“ Pietų Korėjos ambasadų darbuotojams, teigia agentūra.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė padidinusi terorizmo pavojų penkiose savo diplomatinėse atstovybėse: ambasadose Kambodžoje, Laose ir Vietname bei konsulatuose Rusijos Vladivostoko uostamiestyje ir Kinijos Šenjango mieste.
Tiek Seulas, tiek Pchenjanas turi ambasadas arba konsulatus visose penkiose šalyse.
Pasak Seulo, Šiaurės Korėja palaiko diplomatinius ryšius su daugiau nei 150 valstybių, tačiau dėl finansinių suvaržymų jos turimų misijų užsienyje skaičius nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio sumažėjo.
Seulo susivienijimo ministerijos duomenimis, pernai į Pietų Korėją perbėgo 196 dezertyrai iš Šiaurės Korėjos, maždaug 10 jų buvo iš Pchenjano elito klasės, kuriai priklauso, pavyzdžiui, diplomatai ir galbūt jų vaikai. Pasak Seulo, tai buvo didžiausias nuo 2017 m. į Pietų Korėją pasitraukusių Šiaurės Korėjos elito narių skaičius.
„Pasibaigus pandemijai, Šiaurės Korėjos agentai, anksčiau uždaryti savo šalyje, galėjo vykti į užsienį misijoms, be jokių apribojimų į užsienį keliauja ir Pietų Korėjos gyventojai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Korėjos terorizmo tyrimų asociacijos prezidentas Lee Man-jongas. „Atrodo, kad Pchenjanas taikosi į Pietų Korėjos turtą ir piliečius, esančius užsienio šalyse, su kuriomis jie užmezgė tvirtus diplomatinius ryšius“, – pridūrė jis.
Pasikėsinimas nužudyti
Pasak ekspertų, dėl užsitęsusio buvimo užsienyje per pandemiją išvykėliai iš Šiaurės Korėjos vis labiau abejoja jų šalį izoliavusiu režimu. „Gyvendami užsienyje šie šiaurės korėjiečiai galėjo leisti savo vaikus į normalias mokyklas, išvengti propagandinio švietimo ir nuolatinės būtinybės paklusti režimui“, – sakė vienas perbėgęs tyrėjas, vadovaujantis Šiaurės Korėjos tyrimų institutui.
Pchenjanas įtariamas surežisavęs Pietų Korėjos konsulo Vladivostoke nužudymą 1996 m., jį užpuolė ir nužudė nenustatytas užpuolikas. Remiantis Pietų Korėjos pranešimais, konsulas, kuris buvo ir žvalgybos agentas, stebėjo neteisėtą Pchenjano veiklą, įskaitant prekybą narkotikais ir padirbtų banknotų gamybą.
Be to, 1983 m. Pchenjanas surengė pasikėsinimą Mianmare, Jangono mauzoliejuje per tuometinio Pietų Korėjos prezidento Chun Doo-hwano vizitą sprogo bomba. Prezidentas liko gyvas, bet žuvo 21 žmogus, įskaitant kai kuriuos vyriausybės ministrus.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paskelbė Seulą „pagrindiniu savo šalies priešu“ ir pagrasino karu, jei šalies teritorija bus pažeista „bent milimetro dalelyte“.