Jis yra „Žvėries“ – krovininio traukinio, kuris kiekvieną savaitę perveža tūkstančius žmonių iš Centrinės Amerikos, norinčių patekti į Jungtines Valstijas ir ten nelegaliai įsikurti, - auka, rašo svetainė vocativ.com.
„Žvėris“ yra didžiausia jų viltis ir didžiausias priešas: tai geriausia galimybė išsiveržti iš skurdo ir nusikalstamumo jų tėvynėse, tačiau kiekvieną savaitę per incidentus ant bėgių nužudoma ar suluošinama dešimtys migrantų – už tai atsakingi banditai bei korumpuoti teisėsaugos pareigūnai, tykantys pakeliui.
Meksika tradiciškai puola Jungtines Valstijas dėl griežtos imigracijos politikos, kaltindama savo šiaurinę kaimynę už tai, kad ji kriminalizuoja be reikiamų dokumentų darbo ieškančius meksikiečius ir griežtina sienos apsaugą. Meksikos vyriausybės viena po kitos taip pat smerkė JAV pasienio patrulių smurtavimą.
Tačiau Meksika turi savų vidinių problemų su migracija, ypač kalbant apie šimtus tūkstančių žmonių iš Centrinės Amerikos, kurie kerta šalį, mėgindami patekti į Jungtines Valstijas. „Kelionė per Meksiką yra pati pavojingiausia pasaulyje, - sakė J. L. Hernandezas. – Tūkstančiai žmonių kasmet nužudomi, suluošinami ar pagrobiami. Meksikos vyriausybė beveik nieko nedaro, kad tai išspręstų“.
J. L. Hernandezo aktyvistų grupė prašo Meksikos vyriausybės tiems Centrinės Amerikos gyventojams, kurie vyksta į Jungtines Valstijas, suteikti laikinus kelionės leidimus, taip pat policijos apsaugą. Jie tvirtina, kad tokie keliautojai yra priversti smarkiai rizikuoti ir kenčia nuo bado, avarijų, korumpuotų policininkų ir nusikalstamų gaujų. Pasilikti savo pačių šalyse taip pat nėra gera išeitis, tvirtina grupė. Kriminalinis smurtas ir skurdas verčia juos ieškoti geresnio gyvenimo galimybių svetur, įstumdami į „Žvėries“ nasrus. Laikini kelionės leidimai paverstų šią kelionę kur kas saugesne: migrantams nereikėtų slapstytis nuo imigracijos pareigūnų, be to, jie galėtų susirasti alternatyvias transporto priemones kelionei per Meksiką.
Iki šiol minimos grupės pastangos buvo bergždžios. Pastarąsias dvi savaites J. L. Hernandezas ir dar 14 jo tautiečių, visi praradę galūnes, Meksiko mieste siekė susitikti su šalies prezidentu Enrique Penu Nieto. Jie yra pirmieji migrantai, mėginę tai padaryti. E. P. Nieto nesutiko su jais pasimatyti. Tačiau hondūriečiai Meksikoje sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio ir žmogaus teisių organizacijų, kelių kairiojo sparno politikų bei bažnytinių grupių paramos.
„Anot Meksikos konstitucijos, valstybė yra įsipareigojusi ginti visų asmenų pagrindines žmogaus teises, nepaisant teisinio jų statuso, - sakė katalikų kunigas ir migrantų teisių gynėjas Alejandro Solalinde. – Šie žmonės neprašo to, kas jiems nepriklauso. Jie tenori, kad Meksika gerbtų savo pačios įstatymus“.
Kiekvienais metais apie 300 tūkst. žmonių iš Centrinės Amerikos keliauja per Meksiką į Jungtines Valstijas. Nuo 2006 iki 2013 metų 120 tūkst. iš jų dingo. Nusikaltėliai grobia juos ištisomis grupėmis, reikalaudami išpirkų, o daugelis moterų, keliaujančių per Meksiką, būna išžaginamos, teigia žmogaus teisių gynėjai, tvirtinantys, kad policininkai ir imigracijos pareigūnai dažnai veikia išvien su nusikalstamomis gaujomis.
„Žvėris“ važiuoja du ar tris kartus per savaitę. Jo maršrutas prasideda Čiapaso valstijoje ir vingiuoja per šalies pietus, judėdamas į šiaurę Čihuahua valstijos link. Tai krovininis traukinys, todėl be mašinistų ir tokių migrantų kaip J. L. Hernandezas jame nebūna kitų keleivių.
Banditų ir korumpuotų pareigūnų baimė verčia migrantus ropštis ant „Žvėries“ vagonų stogo. Tačiau daugelis migrantų kelionės metu yra priversti kęsti nuovargį bei alkį. Kai kurie iš jų nualpsta ar užmiega, kol traukinys važiuoja. Kai jis staigiai sustoja, žmonės nuslysta ir nukrenta.
Panašiai nutiko ir J. L. Hernandezui 2005 metais šiaurinėje Čihuahua valstijoje. „Keliavau jau 20 dienų. Prisimenu, kad sėdėjau ant traukinio viršaus ir nusimoviau batus, kai staiga nualpau, - pasakoja jis. – Kai atsigavau, gulėjau ant bėgių. Traukinys nukirto man dešiniąją ranką, kairiąją koją ir dalį kairiosios rankos plaštakos“. Raudonasis Kryžius jį išgelbėjo ir gydytojai jam pasakė, jog tikras stebuklas, kad jis apskritai liko gyvas. „Tai buvo mano svajonių pabaiga“, - sakė jis.
Wilfredo Filiu Garay, vienas iš J. L. Hernandezo bendražygių, 2010 metais buvo pagrobtas Verakruzo valstijoje kartu su savo paaugliu sūnumi. Tris savaites, jo teigimu, banditai pjaustė jį peiliu ir daužė per pirštus metaliniu vamzdžiu. Dabar jis turi mažai naudos iš savo rankų, kurios visam laikui buvo suluošintos.
„Kiekvieną dieną žmonės buvo kankinami ir žudomi. Girdėdavau jų riksmus, kartais jie būdavo žudomi tiesiai prieš mūsų akis“, - pasakojo 47 metų vyras. Jis ir jo sūnus buvo paleisti, kai jo šeima sumokėjo 3 tūkst. dolerių išpirką. Vyras grįžo į Hondūrą, bet netrukus dar kartą pamėgino pasiekti Jungtines Valstijas. Vos po kelių dienų jis nukrito nuo „Žvėries“ ir traukinys nuplėšė jam koją.
Nepaisant pavojų, migrantai iš Centrinės Amerikos toliau keliauja per Meksiką. Hondūre nužudymų rodiklis yra pats didžiausias pasaulyje (79 žmogžudystės 100 tūkst. žmonių), o 60 proc. iš 8,5 mln. šalies gyventojų gyvena skurde. „Mes negalime pakeisti savo šalies bėdų, bet galime paprašyti Meksikos, kad ji užtikrintų mums saugesnę kelionę“, - sakė J. L. Hernandezas.
„Mano ranka ir koja niekada nebeataugs, - sako jis. – Tačiau mes galime apsaugoti kitus žmones, kad jie nekristų nuo traukinio, nebūtų grobiami, prievartaujami, žaginami ir žudomi. Mes galime padaryti, kad būtų kitaip“.