Šiaurės Korėja pernai birželį vienašališkai išjungė visas kariškių ir politikų ryšių linijas, taip pat pažėrė grasinimų dėl Pietų Korėjoje veikiančių aktyvistų, siunčiančių kitapus sienos prieš Pchenjano režimą nukreiptus atsišaukimus.
Seulo ir Pchenjano santykiai jau tuomet buvo ištikti paralyžiaus, nors 2018 metais įvyko trys Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino susitikimai.
Tačiau abi šalys antradienį paskelbė, kad visos ryšių linijos buvo atkurtos.
„Pagal aukščiausių lyderių sudarytą susitarimą, Šiaurė ir Pietūs ėmėsi priemonių, kad vėl įjungtų visas ryšių tarp abiejų Korėjų linijas nuo liepos 27 dienos 10 valandos“, – sakoma Šiaurės Korėjos valstybinės naujienų agentūros KCNA pranešime.
Pietų Korėjos prezidentūra savo ruožtu informavo, kad Kim Jong Unas ir Moon Jae-inas nuo balandžio apsikeitė keliais asmeniniais laiškais, siekdami pagerinti santykius. Jiedu susitarė, kad ryšių atkūrimas bus pirmasis žingsnis šia linkme.
„Abu lyderiai taip pat susitarė kaip galima greičiau atkurti abipusį pasitikėjimą tarp abiejų Korėjų ir toliau plėtoti santykius“, – nurodė prezidentūra.
Moon Jae-inui priskiriami nuopelnai dėl Singapūre 2018 metais įvykusio Šiaurės Korėjos lyderio ir tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmojo susitikimo organizavimo.
Tačiau Pchenjanas nutraukė beveik visus ryšius su Seulu po nesėkmingo antrojo Kim Jong Uno ir D. Trumpo susitikimo Hanojuje, lyderiams nepavykus pasiekti pažangos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.
Praėjus kelioms dienoms po ryšių linijų išjungimo Pchenjanas taip pat susprogdino jos teritorijoje buvusį ryšių biuro pastatą, simbolizavusį abiejų kaimynių suartėjimą, ir pagrasino dislokuoti daugiau karių prie abi Korėjas skiriančios Demilitarizuotosios zonos (DMZ).
„Pirmas Kim Jong Uno atsakas“
Nuo sausio, kai JAV vadovu tapo Joe Bidenas, Pchenjanas ir Vašingtonas laikosi „pagyvensim – pamatysim“ požiūrio į dvišalius santykius po permainingų diplomatinių ryšių D. Trumpo prezidentavimo metu, kai šalys surengė tris viršūnių susitikimus, tačiau taip ir nepasiekė susitarimo dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.
Birželį Kim Jong Unas sakė, kad Pchenjanui reikia būti pasirengusiam „tiek dialogui, tiek konfrontacijai“ su Vašingtonu, visgi kur kas labiau akcentuodamas pastarąją.
Baltieji rūmai, neseniai peržiūrėję savo strategiją, kurios tikslas – įtikinti nuskurdusią ir izoliuotą Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinių ginklų ir raketų programų, pažadėjo laikytis „praktinio, kalibruoto“ požiūrio“, įskaitant diplomatines pastangas.
Sung Kimas, aukščiausio rango JAV diplomatas, atsakingas už derybas su Šiaurės Korėja, birželį sakė, kad Vašingtonas pasirengęs susitikti su Pchenjanu „bet kur, bet kuriuo metu, be išankstinių sąlygų“.
Tačiau įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio sesuo ir patarėja Kim Yo Jong atmetė šį pasiūlymą.
Analitikai sakė, kad sprendimas atkurti prieš daugiau kaip metus nutrauktus Pchenjano ir Seulo ryšius yra pirmasis Kim Jong Uno atsakas į Vašingtono derybų pasiūlymą.
„Atrodo, jis nusprendė, kad santykių tarp abiejų Korėjų atkūrimas naudingas tiek Šiaurės Korėjos vidaus, tiek užsienio politikai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Šiaurės Korėjos studijų universiteto Seule profesorius Yang Moo-jinas.
Nepaisant nutrūkusių derybų, Moon Jae-inas nekart akcentavo būtinybę atkurti ryšius tarp abiejų Korėjų, sakė jis.
„Tai turėtų būti traktuojama kaip pirmas Kim Jong Uno atsakas Seului ir Vašingtonui“, – sakė Yang Moo-jinas.