Johnas Parkas iš Harvardo universiteto teigia, kad diplomatinių šalių pokalbių nereikėtų laikyti dideliu proveržiu šalių santykiuose, nes abi šalys šiuos pokalbius išnaudoja derėdamosi dėl vieno tikslo – olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje.
Šiaurės Korėjos muzikos grupė „Moranbong“ labai populiari šalyje, bet visai nežinoma už jos ribų. Galimas daiktas, kad taip bus nebeilgai. Tikėtina, kad ši grupė pasirodys per žiemos olimpines žaidynes Pietų Korėjoje. Kol kas tai tik spėlionės, bet žiniasklaidoje skelbiama, kad grupei, kurios visi nariai priklauso Šiaurės Korėjos kariuomenei, greičiausiai bus leista pasirodyti su sąlyga, kad nevilkės karinių uniformų ir nedainuos propagandinių dainų. Tad čia esanti daina greičiausiai olimpinėse žaidynėse neskambės, nes joje dainuojama apie socialistinės valstybės unikalumą ir didžiavimąsi ja.
Kad ir kaip būtų, pastarieji diplomatiniai Šiaurės ir Pietų Korėjos pokalbiai rodo šiltėjančius šalių santykius, nors pastaruoju laikotarpiu jas kaustė įtampa. Sausio 17 d. paskelbta, kad abiejų Korėjų rinktinės eis su viena Korėjos suvienijimo vėliava, kurioje baltame fone vaizduojamas Korėjos pusiasalis – Šiaurės ir Pietų Korėjos.
Abiejų šalių sportininkai jau yra nešę vieną vėliavą, pavyzdžiui, 1991 m. Pasaulio stalo teniso čempionate. Paskutinį kartą abi rinktinės su vienijančia vėliava žygiavo 2006 m. Turino olimpinėse žaidynėse.
Tiesa, dėl jungtinės Šiaurės ir Pietų Korėjų ledo ritulio komandos dar turės pritarti Tarptautinis olimpinis komitetas. Manoma, kad sprendimas dėl bendros komandos bus kur kas sudėtingesnis, nei leisti dviem šalims eiti su viena vėliava. Kad ir kaip būtų, bent jau kol kas Šiaurės ir Pietų Korėjų sportininkai turės galimybę iš tiesų nors trumpam susivienyti. Pavyzdžiui, abiejų šalių slidininkai olimpinėms žaidynėms ruošis Šiaurės Korėjos kurorto bazėje.
Šis postūmis diplomatiniuose Šiaurės ir Pietų Korėjų pokalbiuose neabejotinai ryškiausias santykių atšilimas po ne vienus metus trukusios įtampos. Tačiau ar tikrai šie draugiški susitarimai reiškia Šiaurės Korėjos ryžtą kurti darnius santykius tarp dviejų valstybių ir sumažinti karinio konflikto galimybę? O gal tai kaip tik tyla pieš audrą?
Seulo sąjungininkai išreiškė susirūpinimą, kad olimpinės žaidynės ir skambūs susitarimai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų iš tikrųjų Šiaurės Korėjos režimo gali būti naudojami tik siekiant įgyti laiko, per kurį būtų dar labiau sustiprinta režimo branduolinė ir ginklų programa. Tokią nuomonę išsakė Japonijos užsienio reikalų ministras. Su Šiaurės Korėja santykius palaikanti Kinija tokias kalbas pasmerkė ir pavadino jas Šaltojo karo mentalitetu.
Ekspertai teigia, kad laikas po olimpinių žaidynių iš tiesų atskleis, kiek buvo svarbūs ir tvirti susitarimai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų ir ar tarp šalių vėl neišaugs dabar kiek prigesinta įtampa.
Johnas Parkas iš Harvardo universiteto teigia, kad diplomatinių šalių pokalbių nereikėtų laikyti dideliu proveržiu šalių santykiuose. „Abi šalys šiuos pokalbius išnaudoja derėdamosi dėl vieno tikslo – olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje“, – sako ekspertas.
Šiaurės Korėja nori siųsti savo delegaciją į Pietus, o Pietų Korėja, žinoma, tikisi užtikrinti saugias ir be didesnės įtampos žaidynes. Šiaurės Korėjos dalyvavimas jose greičiausiai tai užtikrintų.
Parengta pagal užsienio spaudą.