Paskutinį kartą Šiaurės Korėjos raketa virš Japonijos praskriejo 2009 metais; Pchenjanas tąsyk tvirtino paleidęs į kosmosą palydovą. Vis dėlto Vašingtonas, Tokijas ir Seulas laikėsi nuomonės, kad tas paleidimas buvo slaptas tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymas.
Praeitą mėnesį Pchenjanas sėkmingai išbandė dvi ICBM. Šie bandymai pademonstravo, kad Šiaurės Korėja tikriausiai pirmąkart įgijo ginklų, galinčių pasiekti Jungtinių Valstijų žemyninę dalį, ir smarkiai padidino įtampą regione.
Tąsyk JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apokaliptinį perspėjimą nukreipti prieš Šiaurės Korėją „ugnį ir įniršį“. Jis sakė, kad Vašingtono ginklai yra „parengti ir užtaisyti“, bet Pchenjanas grasino paleisti kelias raketas virš Japonijos teritorijos link Ramiojo vandenyno salos Guamo, kur įsikūrusios svarbios JAV karinės bazės.
Naujausia raketa buvo paleista pirmadienį apie 20 val. 57 min. Grinvičo (23 val. 57 min. Lietuvos) laiku iš Sunano, esančio netoli Pchenjano. Ji praskriejo „virš Japonijos“, pranešė Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinis štabų vadų komitetas.
Raketa nuskrido apie 2,7 tūkst. km ir buvo pakilusi maždaug į 550 km aukštį.
Guamas yra maždaug už 3,5 tūkst. km nuo Šiaurės Korėjos. Raketa buvo paleista rytų kryptimi, bet ne link šios JAV valdos, kuri yra 160 tūkst. žmonių namai.
Sh. Abe pareiškė, kad šis manevras yra „piktinantis aktas“, „smarkiai pažeidžiantis regiono taiką ir saugumą“. Japonijos lyderis sakė žurnalistams, kad Tokijas pareiškė protestą Pchenjanui.
Pasak Sh. Abe, per 40 minučių trukmės pokalbį telefonu su D. Trumpu jiedu susitarė „toliau didinti spaudimą Šiaurės Korėjai“.
JT Saugumo Taryba anksčiau šį mėnesį paskelbė Pchenjanui jau septintą sankcijų paketą, sugriežtino suvaržymus šios šalies eksportui ir investicijoms į Šiaurės Korėja.
Jungtinių Valstijų kariuomenė patvirtino, kad naujausia raketa buvo paleista ir kad ji praskriejo virš Japonijos. Pasak Pentagono atstovo pulkininko Robo Manningo, Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos štabas (NORAD) nustatė, kad ji „nesukėlė pavojaus Šiaurės Amerikai“.
Pchenjanas „nebijo“
Bet kuri raketa, paleista Guamo link, turėtų praskristi virš šios Azijos valstybės, ir analitikai tvirtina, kad naujausias skrydis yra didžiulis iššūkis tiek Tokijui, tiek Vašingtonui.
Kai Pchenjanas praėjusį mėnesį bandė savo ICBM, kurias Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pavadino „dovana Amerikos išperoms“, raketos buvo leidžiamos aukštomis trajektorijomis, kad Japonijos teritorijos nepasiektų.
Šiaurės korėjiečių raketa virš Japonijos praskrido dar ir 1998 metais. Tąkart Pchenjanas irgi tvirtino, kad paleido raketą į kosmosą. JAV savo ruožtu tvirtino, kad tai buvo balistinė raketa „Taepodong 1“.
Kai Pchenjanas paskelbė atidedąs planus paleisti raketų Guamo link, D. Trumpas per savo mitingą Finikse pareiškė, kad Kim Jong Unas „pradėjo mus gerbti“.
„Atrodė, lyg Šiaurės Korėja pasitraukė iš žaidimo, „kas pirmas išsigąs“, – naujienų agentūrai AFP sakė Seule įsikūrusio Asano politikos studijų instituto analitikas Cha Du-hyeogn.
„Tačiau Pchenjanas rodo, kad taip nėra, – teigė jis. – Jis nebijo, jis neatsitraukė, ir tik Vašingtonas blefuoja, neturėdamas jokio konkretaus plano.“
„Siaubinga diena“
Japonija jau anksčiau yra žadėjusi numušti Pchenjano raketas, keliančias grėsmę jos teritorijai.
Visgi vėlai pirmadienį ji nė nebandė to padaryti. Gynybos ministras Itsunori Onodera sakė, kad generolai padarė išvadą, jog apie dvi minutes virš šalies teritorijos skridusi raketa „nekėlė jokios rizikos, kad ji atskris į mūsų šalį“.
Tačiau milijonai Japonijos gyventojų anksti ryte į savo telefonus gavo žinutę su perspėjimu pasiieškoti priedangos.
Kai Šiaurės Korėja pernai paleido raketą į Japonijos išskirtinę ekonominę zoną – 200 jūrmylių vandens ruožą šalia jos krantų – šalis piktinosi ir protestavo, bet galiausiai Pchenjanas nutarė paleisti daugiau tokių raketų.
„Šiandien Japonijai tikrai yra siaubinga diena“, – socialiniame tinkle „Twitter“ antradienį parašė saugumo ekspertas Ankitas Panda.
„Jei Šiaurės Korėja padarys išvadą, kad skrydžio virš Japonijos kaina nėra nepakeliama, pamatysime ir daugiau tokių bandymų“, – teigė jis.
Pchenjanas tvirtina, kad branduolinių ginklų jam reikia, kad apsigintų nuo JAV, o šis raketos paleidimas įvyko per kasmet vykstančias bendras Vašingtono ir Seulo karines pratybas „Laisvės sargybinis Ulči“ („Ulchi Freedom Guardian“). Šiaurės Korėja šiuos manevrus visuomet laiko įsiveržimo į jos teritoriją repeticijomis.
Į valdžią atėjus Kim Jong Unui, Pchenjanas greitai ėmė tobulinti savo balistinių raketų technologijas, o praėjusią savaitę dar kartą pademonstravo nemažą pažangą ir ambicijas.
Analitikai tvirtina, kad nuotraukose iš Pchenjano režimo lyderio vizito į Gynybos mokslo akademijos Cheminių medžiagų institutą matyti raketos variklio korpusas, pagamintas iš kompozicinės medžiagos. Kadangi tokia medžiaga yra daug lengvesnė negu metalas, tokio paties galingumo raketa galėtų nuskristi didesnį atstumą arba nešti sunkesnį užtaisą.
Kitose nuotraukose buvo matomos gaminamų raketų schemos, o oficiali naujienų agentūra KCNA tvirtino, kad jų galvutės ir varikliai pagaminti iš „anglies arba anglies turinčio pluošto“.