Šiaurės Korėja „galėtų šį kilnų norą sukurti vakciną paversti būdu pagerinti savo biotechnologinius pajėgumus“, mano Andrew Weberis, kuris Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu buvo gynybos sekretoriaus padėjėjas gynybos programų nuo branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų klausimais. „Jie galėtų įsigyti vakcinai kurti reikalingos įrangos iš Vakarų valstybių ar Kinijos, o kitais metais pradėtų tą įrangą naudoti biologiniams ginklams kurti“, – sakė jis.
A. Weberio ir kitų ekspertų teigimu, pandemija suteikia unikalią galimybę režimui, kurio importą paprastai riboja tarptautinės sankcijos, skelbia politico.eu.
„Bet kokia su koronavirusu susijusi veikla bus laikoma humanitarine, o humanitarinės veiklos sankcijos nedraudžia, – priminė Bruce’as Bennettas, „RAND Corporation“ dirbantis gynybos specialistas. – Kiekvienam gaminiui reikalingas leidimas, bet Šiaurės Korėja gauna daug humanitarinės pagalbos siuntų. Jose gali būti ko tik nori.“
Šie nuogąstavimai pabrėžia ilgalaikį nerimą biotechnologijų srityje, kur daugelį technologijų ir žinių galima panaudoti dvejopai: tiek žudyti, tiek gydyti. Pavyzdžiui, tam tikroms vakcinoms gaminti naudojami fermenteriai tinka ir juodligės bakterijoms auginti. Modifikuojant genus gaunamos ne tik vakcinos, bet ir nauji mirtinai pavojingi patogenai. Aerozolio pavidalo vaistus galima giliau įkvėpti į plaučius, tačiau aerozolio pavidalo mirtiną medžiagą galima lengvai išplatinti naudojant ventiliacijos sistemą.
Iš 16 šalių, įtariama, turinčių biologinių ginklų, įskaitant Rusiją, Kiniją, ir Iraną (šios trys šalys bando sukurti vakciną nuo koronaviruso), A. Weberis visuomet labiausiai nerimavo dėl Šiaurės Korėjos. Ši valstybė anksčiau ignoravo tarptautinius susitarimus dėl ginklų, o riba tarp mokslinių tyrimų kariniais tikslais ir civiliniais tikslais joje yra labai plona.
„Manau, kad didesnė tikimybė, jog jie prieš mus panaudos biologinį ginklą nei branduolinį, – teigė A. Weberis. – Šiaurės Korėja lengvai galėtų surengti biologinę ataką Niujorke... Užtektų visai nedidelio kiekio patogenų nužudyti tūkstančius, dešimtis tūkstančių žmonių.“
Dabar jis yra įsitikinęs, kad COVID-19 – tai proga Šiaurės Korėjai sukurti naujesnę ir geresnę technologiją, galbūt net išmokti sukurti į koronavirusą panašią ligą, kuri būtų atspari vakcinai. B. Bennettas pritaria šiai nuomonei: „Tikėtina, kad Šiaurės Korėja ieško patogeno, nuo kurio niekas neturi vakcinos. Kurdama vakciną nuo koronaviruso, ji vienu šūviu nušautų du zuikius: išsiaiškintų, kaip vakcinos užkerta kelią COVID virusui ir kaip būtų galima sukurti kažką veiksmingesnio.“
Ši prielaida verčia rimtai pažvelgti į Šiaurės Korėjos biotechnologijų sektorių, užuot atmetus norą sukurti vakciną kaip eilinę „atsiskyrusios karalystės“ politinės propagandos kampaniją, sakė šie įvykius Šiaurės Korėjoje stebintys ekspertai. Nesunkiai galima rasti ne per seniausiai paskelbtų ataskaitų apie „varganą“ Šiaurės Korėjos sveikatos priežiūros sistemą (šalis yra priversta importuoti vakcinas nuo įprastų ligų).
„Žmonės nuvertina Šiaurės Korėją ir sako: „Ne, jie to nepadarys.“ Bet prisiminkime, kuo baigėsi panašus požiūris į branduolinių ginklų programą, – samprotavo K. Parkas, kuris Šiaurės Korėjoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir dalyvavo Šiaurės Korėjos medicinos konferencijose. – Jie nustebino visus. Manau, kad toks išankstinis nusistatymas yra klaida.“
Nors K. Parkas nemano, jog šiuo atveju pagrindinis tikslas yra biologiniai ginklai, A. Weberis pabrėžia, kad tiksliai žinoti – neįmanoma. „Tai yra vienas iš biologinių ginklų ypatumų, – aiškino buvęs B. Obamos patarėjas. – Juos galima paslėpti visiškai teisėtame biotechnologijų sektoriuje.“
Pasaulis gali sužinoti tikrąją Šiaurės Korėjos COVID-19 tyrimų paskirtį, kai bus jau per vėlu. Dėl šios šalies slaptumo nelengva gauti aktualios informacijos apie jų biologinių ginklų programos eigą.
Remiantis iš Šiaurės Korėjos pabėgusių žmonių informacija ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žvalgybos agentūrų analizėmis, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika biologinius ginklus kuria nuo XX a. septintojo dešimtmečio. Dar 1993 m. Rusijos žvalgyba pranešė, kad Šiaurės Korėja kariniams tikslams tyrinėja juodligę, cholerą, buboninį marą ir raupus. 2002 m. buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, tada ėjęs valstybės sekretoriaus padėjėjo ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimais pareigas, pareiškė, kad JAV vyriausybė mano, jog „Šiaurės Korėja turi labiausiai išvystytą biologinių ginklų kūrimo programą pasaulyje“.
Maždaug 2010-aisiais, kai A. Weberis dirbo gynybos sekretoriaus padėjėju, nauja žvalgybos informacija patvirtino, kokia pažangi buvo Šiaurės Korėjos biologinių ginklų programa „ir kokios neapsaugotos buvo mūsų pajėgos bei Pietų Korėjos gyventojai nuo slaptos biologinių ginklų atakos“.
Prezidento B. Obamos administracija buvo taip sunerimusi, kad 2011 m. pradėjo karinių pratybų su Pietų Korėja programą, norėdama pasiruošti galimam ligos protrūkiui pusiasalyje: treniravosi taikyti karantiną, sekti ligos plitimą ir gerino bendravimą tarp Pietų Korėjos Ligų kontrolės ir prevencijos centro bei kariuomenės. „Manau, kad šios pratybos padėjo Pietų Korėjai veiksmingai suvaldyti naujojo koronaviruso pandemiją“, – nurodė A. Weberis.
Kai kurie žmonės tvirtina, kad Šiaurės Korėjos biologinių ginklų programa ir taip yra pakankamai moderni, todėl vakcinai nuo COVID-19 reikalingos technologijos nieko nepakeis.
„Yla išlindo iš maišo“, – sakė žurnalo „Nonproliferation Review“ redaktorius ir Monterėjuje esančio Middlebury tarptautinių studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Joshua Pollackas, turėdamas omenyje 2015 m. viešai paskelbtas nuotraukas, kuriose K. Jong Unas vaikštinėja po žvilgantį neseniai užbaigtą biologinių ginklų kūrimo kompleksą.
„Komplekse buvo pilna naujos įmantrios importuotos įrangos, visko, ko reikėtų juodligės bakterijoms auginti, išskyrus saugumo įrangą, kurią matėme kitose laboratorijose, – pasakojo J. Pollackas. – Regis, jiems nėra labai sunku apeiti eksporto kontrolės priemones ir sankcijas, draudžiančias į šalį gabenti dvejopo panaudojimo technologiją... Jau seniai praėjo tas etapas, kai buvo galima sukontroliuoti Šiaurės Korėją.“
Remdamasis 2015 m. paviešintomis nuotraukomis, vienas ekspertas padarė išvadą, kad Šiaurės Korėja apėjo sankcijas ir įrangą gavo pasitelkusi fiktyvias bendroves ir pinigų plovimo schemas arba įsigijo juodojoje rinkoje. Bet dabar, siaučiant COVID-19, tokių veiksmų gali nebeprireikti, jei eksporto kontrolės apribojimai bus sušvelninti kovojant su pasauline sveikatos krize, tikino A. Weberis.
Visai įmanoma, kad K. Jong Uno režimas ieško šio to daugiau, ne tik įrangos. Lenktynės, kas pirmieji sukurs vakciną nuo COVID-19, kuriose dalyvaujančios laboratorijos iš viso pasaulio iki šiol neregėtais tempais eksperimentuoja su naujomis vakcinų kūrimo technologijomis, yra proga Šiaurės Korėjos mokslininkams, kurie dažnai skaito Vakarų medicinos tyrimus ir juos atkartoja, kad gautų vertingų žinių.
„Yra tradicinių vakcinų ir yra visiškai naujų technologijų, pavyzdžiui, mRNA vakcinos, – sakė A. Weberis. – Šiaurės Korėja galėtų taikyti ne tik tradicinius metodus, bet ir keletą modernesnių, apimančių genų sekvenavimą... Neteigiu, kad jų visai nedomina vakcina nuo koronaviruso, tačiau biologiniai ginklai yra papildoma nauda.“
Daugelis atsiskyrusių režimų siekia atkartoti Sovietų Sąjungos biologinių ginklų programą, sakė B. Bennettas. Jos tikslas buvo „sukurti biologinių ginklų, nuo kurių nėra vakcinos, nėra gydymo“. Jis baiminasi, kad šiandien „Šiaurės Korėja ieško patogeno, nuo kurio niekas neturi vakcinos. Kurdama vakciną nuo koronaviruso, ji vienu šūviu nušautų du zuikius: išsiaiškintų, kaip vakcinos užkerta kelią COVID virusui ir kaip būtų galima sukurti kažką veiksmingesnio.“
Mokslininkas Robertas Duane’as Sheltonas, tyrinėjęs Šiaurės Korėjos pasiekimus mokslo ir technologijų srityje, sakė, kad į COVID-19 sukėlėją panašus virusas nedidelei šaliai galėtų tapti galingu ginklu: „Tokį virusą sukurti nėra brangu. Juo būtų galima ramiai užkrėsti priešus, kadangi viruso kūrėjai turėtų ir vakciną bei galbūt būtų imunizavę savo kariuomenę ar net visus gyventojus.“