Šiaurės Korėja išbandė hipergarsinę raketą, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida – tai buvo pirmasis toks branduolinį ginklą turinčios šalies bandymas šiais metais.
Raketos bandymas buvo surengtas trečiadienį, ji nešė „sklandančią hipergarsinę kovinę galvutę“. Ji „tiksliai pataikė į taikinį už 700 km“, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Kovinė galvutė pademonstravo „naują“ gebėjimą – atsiskyrusi nuo paleidimo platformos ji 120 km skriejo šonu, kad galėtų pataikyti į taikinį.
„Vienas po kito atlikti sėkmingi bandomieji paleidimai hipergarsinių raketų sektoriuje turi strateginę reikšmę“, – nurodė KCNA.
Tai buvo jau antrasis pranešimas apie sėkmingą hipergarsinės raketos bandymą, Pchenjanui vystant šias modernias technologijas, nepaisant tarptautinės bendruomenės sankcijų ir smerkimo.
Hipergarsinės raketos yra daug greitesnės ir judresnės už įprastines, todėl jas daug sunkiau perimti oro erdvės gynybos sistemomis, į kurias Jungtinės Valstijos investuoja milijardus dolerių.
JAV, Japonija ir Kanada pasmerkė trečiadienį atliktą bandymą.
„Šiuo paleidimu pažeista ne viena JT Saugumo Tarybos rezoliucija ir sukelta grėsmė KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) kaimyninėms šalims bei tarptautinei bendruomenei“, – pareiškė JAV Valstybės departamento atstovas iki KCNA pranešimo apie hipergarsinį bandymą.
Paleidimas įvyko po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno praėjusią savaitę pasakytos kalbos, kurioje jis pareiškė, kad jo šalis toliau stiprins savo karinius pajėgumus.
„Manau, kad Šiaurės Korėja ir toliau tobulins savo arsenalą, siekdama pagerinti savo strateginę padėtį politinių pokyčių regione metu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vašingtone įsikūrusio Woodrow Wilsono tarptautinio centro vyresnioji bendradarbė Jean Lee.
2021 metais Šiaurės Korėja pranešė sėkmingai išbandžiusi naujo tipo iš povandeninių laivų paleidžiamą balistinę raketą, ilgojo nuotolio sparnuotąją raketą, iš traukinio paleidžiamą ginklą ir tai, ką ji apibūdino kaip hipergarsinę kovinę galvutę.
Įstrigęs dialogas
Vašingtono ir Pchenjano dialogas yra įstrigęs nuo 2019 metų, kai žlugo Kim Jong Uno derybos su tuometiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
D. Trumpo įpėdinio prezidento poste Joe Bidenas administracija ne kartą sakė, kad norėtų susitikti su Šiaurės Korėjos atstovais, nors pabrėžė, kad sieks Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.
Tačiau Pchenjanas kol kas atmeta pasiūlymą derėtis ir kaltina Vašingtoną tęsiant savo „priešišką“ politiką.
Praėjusią savaitę vykusio Darbininkų partijos suvažiavimo pabaigoje Kim Jong Unas nė nepaminėjo Jungtinių Valstijų.
Vietoje politinės pozicijos išdėstymo diplomatijos klausimais – priežasties, dėl kurios Kim Jong Uno naujametiniai pareiškimai sulaukdavo daug dėmesio – šį kartą daug temų apėmusioje kalboje daug buvo kalbama apie aprūpinimo maistu saugumą ir plėtrą.
Tačiau jis pareiškė, kad Pchenjanas ir toliau didins savo pajėgumus, atsižvelgdamas į „Korėjos pusiasalio karinę aplinką“ ir besikeičiančią tarptautinę situaciją.
„Pchenjanas siunčia žinią JAV, kad jis nesikeis, todėl Vašingtonas turi nusileisti“, – AFP sakė Korėjos nacionalinės strategijos tyrimų instituto mokslininkas Shin Beom-chulas.
Šiaurės Korėjai taikoma virtinė tarptautinių sankcijų dėl jos vykdomų branduolinių ir balistinių raketų programų.
Šalis 2020 metais uždarė savo sienas, kad apsisaugotų nuo koronaviruso, ir tai smarkiai smogė šalies ekonomikai.
Nepaisant blogėjančios ekonominės padėties, Šiaurės Korėja neatsisakė ginklavimosi programų ir jas tęsė, sakoma spalį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.
Vis daugiau nerimo kelia didelio masto maisto krizė Šiaurės Korėjoje. JT žmogaus teisių ekspertai spalį perspėjo, kad labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams „gresia badas“.