Sausį Pchenjanas išbandė visą virtinę uždraustų ginklų – nuo hipergarsinių iki vidutinio nuotolio balistinių raketų, – o šią savaitę paleido, jo teigimu, „žvalgybos palydovo“ komponentą, nors Seulas jį pavadino dar viena balistine raketa.
Šiaurės Korėjai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos už branduolinių ginklų programas. Vis dėlto taikiems palydovų paleidimams netaikomi tokie pat apribojimai, nors juose naudojama nemažai tų pačių technologijų.
Karinio žvalgybos palydovo kūrimas – kartu su sausį išbandytais hipergarsiniais ginklais – oficialiai yra vienas iš svarbiausių Pchenjano gynybos projektų, kaip pernai nurodė lyderis Kim Jong Unas.
„Šeštadienį KLDR Nacionalinė aerokosminės plėtros administracija (NAPA) ir Gynybos mokslų akademija atliko dar vieną svarbų bandymą pagal žvalgybos palydovo kūrimo planą“, – nurodė naujienų agentūra KCNA, pavartodama oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą.
„Atlikdama bandymą NAPA patvirtino palydovo duomenų perdavimo ir priėmimo sistemos, jo valdymo komandų sistemos ir įvairių antžeminių valdymo sistemų patikimumą“, – priduriama pranešime.
Pietų Korėja šeštadienį pareiškė mananti, kad šis bandymas, atliktas likus kelioms dienoms iki trečiadienį vyksiančių šalies prezidento rinkimų, buvo balistinės raketos paleidimas.
Pchenjanas, ignoruodamas JAV pasiūlymus vesti derybas ir grasindamas atsisakyti paties paskelbto ilgo nuotolio raketų ir branduolinių ginklų bandymų moratoriumo, suintensyvino savo kariuomenės modernizaciją.
„Kadangi palydovai ir tarpžemyninės balistinės raketos yra vienodi iš vidaus ir iš išorės, palydovo paleidimas sugrąžins Korėjos pusiasalį į 2017 metais pasiektą įtampos viršūnę“, – sakė Šiaurės Korėjos studijų universiteto Seule profesorius Yang Moo-jinas.
„Raudonoji linija“
Tačiau Yang Moo-jinas pridūrė, kad du pastarosios savaitės bandymai taip pat gali būti žinutė Vašingtonui – būdas Pchenjanui netiesiogiai siekti nuolaidų, kad Šiaurės Korėja neperžengtų „raudonos linijos“ ir nepaleistų tarpžemyninės balistinės raketos.
Nuo 2017 metų, kai lyderis Kim Jong Unas buvo įsitraukęs į aukšto lygio derybas su tuometiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Pchenjanas laikosi savo paties paskelbto ilgo nuotolio raketų ir branduolinių ginklų bandymų moratoriumo.
Vėliau derybos žlugo, ir nuo to laiko diplomatija stringa, nepaisant JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos pastangų siūlyti Pchenjanui derėtis.
„Jei Šiaurės Korėja peržengs raudonąją liniją, ją apims netikrumas, nes ji nežino, kaip reaguos J. Bideno administracija“, – sakė Seule veikiančio moterų universiteto „Ewha“ profesorius Park Won-gonas.
Be to, Rusijos sukelto karo Ukrainoje temai dominuojant pasaulio žiniasklaidoje, Šiaurės Korėja nenori likti šešėlyje.
„Pchenjanas norėtų paleisti raketą tokiu metu ir tokioje aplinkoje, kai į ją būtų atkreiptas didžiausias dėmesys“, – pridūrė Park Won-gonas.
Kjungnamo universiteto Seule Šiaurės Korėjos studijų profesorius Lim Eul-chulas (Lim Elčulas) sakė, kad artėjantys Pietų Korėjos prezidento rinkimai, panašu, kelia Pchenjanui „nerimą dėl savo saugumo“.
Pasak analitikų, įtampa su Šiaurės Korėja nebėra pagrindinis Pietų Korėjos rinkimų klausimas, o rinkėjams labiausiai rūpi tokios temos kaip pajamų nelygybė šalyje ir jaunimo nedarbas.
Tačiau vienas iš dviejų pagrindinių kandidatų, buvęs prokuroras Yoon Suk-yeolas (Jun Sokjolas) grasino prireikus suduoti prevencinį smūgį kaimyninei Šiaurės Korėjai.
„Panašu, kad Pchenjanas mano, jog sunku tikėtis pažangos Korėjų tarpusavio santykiuose nepriklausomai nuo to, kas taps prezidentu, ir tvirtai tiki, kad geriausia būtų stiprinti savigyną“, – pridūrė Lim Eul-chulas.
Šiaurės Korėja ruošiasi balandį minėti šalies įkūrėjo ir dabartinio lyderio senelio Kim Il Sungo gimimo 110-ąsias metines. Ekspertų teigimu, Pchenjanas gali jomis pasinaudoti kaip proga atlikti didelį ginklų bandymą arba paleisti palydovą.
Neseniai specializuotoje interneto svetainėje „38 North“ išanalizuotos naujausios palydovinės nuotraukos rodo, kad šalis gali rengti karinį paradą, kuriame demonstruos savo ginkluotę svarbių metinių proga.