Atakos schema
Dienoraštyje rastas piešinys, detaliai iliustruojantis, kaip korėjiečiai turi reaguoti į artėjantį ukrainiečių bepilotį. Vienas karys, įvardijamas kaip „masalas“, turi stovėti vietoje ir patraukti drono dėmesį, o to metu kiti karias tą droną turi numušti. Dienoraštyje aprašytas ir gyvenimas fronte, karybos taktika bei besąlygiškos meilės Kim Jong Unui prisipažinimas.
Įrašus analizavę nepriklausomi ekspertai tikina, kad dienoraštis autentiškas: rašysena, žodžių pasirinkimas ir ideologinis leitmotyvas būdingas Šiaurės Korėjos kariams: „Net ir savo gyvybės kaina be atsikalbinėjimų vykdysiu aukščiausiojo vado nurodymus. Visam pasauliui parodysiu Kim Jong Uno specialiųjų pajėgų drąsą ir atsidavimą“.
Dienoraščio autorius, kaip byloja pasas, yra Jong Kyong Hongas. Jis žuvo kartu su dar dviem kariais per susišaudymą gruodžio 21 dieną Kursko srityje.
Tėvynės ilgesys ir atsidavimas lyderiui
Gruodžio 9 dieną vyras rašė, jog švenčia savo draugo, kurį įvardija kaip artimiausią bičiulį, gimtadienį. Jis teigia, kad ilgisi tėvynės, nes ten paliko „šiltą mylimų tėvų glėbį“.
Aprašydamas „gyvojo masalo“ taktiką, jis pažymi, kad pasiaukoti nusprendęs karys turi atsidurti maždaug septynių metrų atstumu nuo bepiločio. O kariai, patekę į apšaudymą, turi bėgti ten, kur jau buvo pataikiusi artilerija, nes tikimybė, kad antrą kartą pataikys ten pat, esą, minimali.
Dienoraštyje karys pasižymėjęs ir kai kuriuos ideologinius Kim Jong Uno postulatus. Anot vyro, jis užaugo „globojančiame valdančiosios partijos glėbyje ir jo kaip kario tikslas – ginti Kim Jong Uną. Be to, rašo, kad jam reikia išpirkti „praeities nuodėmes“.
„Tai, kas rašoma šiame dienoraštyje, būdinga Šiaurės Korėjos kariui išplautomis smegenimis“, – paaiškino buvęs Pietų Korėjos generolas majoras Ban Jong Kwanas
Dienoraštyje karys užsirašęs ir Kim Jong Uną kalbą, kurią šalies lyderis praeitų metų lapkritį Pchenjane rėžė batalionų vadams. Kariai privalo mintinai mokėti lyderio kalbas, sako ekspertai.
Pabėgėlis iš Šiaurės Korėjos papasakojo, kodėl korėjiečiai nesiprašo į nelaisvę
Tapti karo belaisviu Šiaurės Korėjos kariui – tolygu išduoti savo šalį. Toks įsitikinimas Šiaurės Korėjoje diegiamas nuo mažų dienų, „Associated Press“ papasakojo iš Šiaurės Korėjos 2009 metais pabėgęs Seongmin Lee iš Niujorko Žmogaus teisių fondo.
„Papulti į nelaisvę gyvam tolygu išduoti savo šalį, lyderį ir viską, už ką kovoja“, – teigia Seongmin Lee. Tokios pažiūros diegiamos nuo pat mažų dienų ir įtvirtinamos karinio parengimo metu.
„Dėl su kapituliacija siejamos gėdos didvyriški kariai visada turi paskutinę kulką, kad galėtų patys pasitraukti iš gyvenimo“, – žurnalistams sakė pašnekovas.
Anot jo, jis dalijasi žuvusių Šiaurės Korėjos karių nuotraukomis su pažįstamais tėvynėje, tačiau „dauguma Šiaurės Korėjos gyventojų neturi žalio supratimo, kas vyksta“.