Esant būtent tokiai temperatūrai į Labinkiro ežerą šį savaitgalį nėrė Rusijos geografų draugijos narai. Nors ekspedicijos tikslas – ištirti legendomis apipintą ežerą. Slapčia tikėtasi rasti ir Labinkiro velniu vadinamą pabaisą.
„Kiekvienas ežeras turi savo šeimininką. Kažkas mistiško tikrai vyksta tokiame ežere kaip šis“, – kalbėjo kaimelio seniūnas Aleksejus Vinokurovas.
Daug lėčiau nei kiti aplinkiniai vandens telkiniai užšąlantis ežeras savo viduryje turi 75 metrų gylio įdubą, kuri ir kelia mįsles. Čia nėrusius geografus stebėjo Guinnesso Rekordų knygos atstovai, fiksavę pirmąjį nyrį į natūralų vandens telkinį žiemą šalčiausioje pasaulio gyvenvietėje. Tačiau tai nustebino vietinius.
„Mūsų vaikai žiemą į eketes šokinėja be jokių rūbų. Nesuprantu, ką tokio ypatingo padarė šie vaikinai? Juk jie turi visą įrangą ir yra profesionalūs narai“, – vietinis gyventojas Jurijus Savenka.
Nors Labinkiro velnio rasti ir nepavyko, mokslininkai teigia, kad ežeras – vienas įdomiausių vandens telkinių Rytų Sibire.