„Manau, kad artėjame prie to momento, kai galėsime pradėti kalbėti apie kur kas griežtesnio režimo taikymą šešėliniam laivynui bei naftos kiekiams, kuriuos Rusijai leidžiama tiekti į rinką“, – pareiškė jis.
D. Singhas paminėjo dar vieną sankcijų politikos kryptį, kurią JAV ketina stiprinti, – „trečiųjų šalių, kurios gamina įvairias dalis Rusijos karo pramonei arba tranzitu jai tiekia produkciją, intereso mažinimas“.
2022 m. gruodžio mėnesį Europos Sąjunga (ES) įvedė embargą jūrinės naftos importui iš Rusijos teritorijos. Be to, Didžiojo septyneto (G7) šalys ir Australija nustatė rusiškos naftos kainų lubas – 60 JAV dolerių (apie 54 eurus) už barelį.
Tačiau Rusijos įmonės pasirūpino 60 proc. naftos krovinių, gabenamų iš Rusijos į Indiją, draudimu. Tokia taktika leido Maskvai pardavinėti naftą didesne nei 60 JAV dolerių už barelį kaina ir apeiti G7 šalių, ES ir Australijos nustatytas lubas.
Tuo tarpu likusių 40 proc. tanklaivių, gabenusių naftą į Indiją, draudimu rūpinosi Vakarų įmonės. Tiesa, draudimo paslaugos buvo teikiamos tik tokiu atveju, jeigu naftos pardavimo kaina neviršijo 60 JAV dolerių už barelį.
Kaip Rusija apeina Vakarų įvestas sankcijas naftai
Nepaisant daugybės Vakarų sankcijų, Rusija vis tiek randa būdų joms apeiti ir toliau užsitikrina stabilias pajamas iš naftos eksporto.
Per pirmąjį 2024 m. pusmetį stambiausia Rusijos laivininkystės įmonė „Sovkomflot“ išsaugojo savo pozicijas, nors kai kurie rodikliai ir suprastėjo. Grynasis pelnas sumažėjo 34,7 proc. iki 323,8 mln. JAV dolerių (maždaug 290 mln. eurų), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją – 32 proc. (iki 591 mln. JAV dolerių, arba beveik 530 mln. eurų). Pajamos smuko 16,1 proc. iki 1,02 mlrd. JAV dolerių (apie 914 mln. eurų). Nuostoliai susiję su tuo faktu, kad dalis įmonės laivų (iki 20) buvo sankcionuoti.
Kita vertus, atsižvelgiant į sankcijų mastą, tokie veiklos rodikliai visgi atrodo pakankamai aukšti ir akcentuoja du dalykus: Rusijos gebėjimą prisitaikyti prie naujų sąlygų bei rasti landų sankcijoms apeiti ir tai, kad sankcijos yra pernelyg švelnios.
Rusiškos naftos kainų ribojimas
Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Europos šalys greitai pradėjo rusiškų energijos išteklių atsisakymo procesą. Vakarų valstybės siekė padaryti maksimalią žalą Rusijos ekonomikai ir apriboti agresorės galimybes finansuoti karinius veiksmus.
JAV finansų departamentas ir partneriai Europoje parengė rusiškos naftos ir naftos produktų, gabenamų jūra, kainų ribojimus, tikėdamiesi vienu metu sumažinti Rusijos pajamas ir stabilizuoti pasaulines energijos išteklių rinkas.
Taikant šią priemonę, rusiškos žaliavinės naftos kaina negalėjo viršyti 60 JAV dolerių už barelį, naftos produktų – 45 JAV dolerių (40,3 euro) už barelį, benzino ir dyzelino – 100 JAV dolerių už barelį (89,6 euro). Taip pat buvo įvestos vadinamosios kainų lubos – rusiškos naftos, eksportuojamos į sankcijų netaikančias šalis, kainų ribojimas.
Vis dėlto šis mechanizmas pasirodė neefektyvus ir sukūrė papildomų rizikų.
Šis pavyzdys tik pabrėžia, kaip sudėtinga veiksmingai kontroliuoti sankcijų režimus. Štai neseniai paaiškėjo, kad šeši Rusijos tanklaiviai, kuriems anksčiau buvo įvestos JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) sankcijos, sugebėjo atnaujinti savo veiklą. Tai rodo, kad esamos sankcijos, nors iš pradžių ir atrodė pakankamos Rusijai suvaržyti, turi silpnųjų vietų, leidžiančių išvengti visiško eksporto blokavimo.
Rusijos šešėlinis laivynas
Dėl taikomos sankcijų politikos susiformavo nauja pasaulinė krovinių gabenimo jūromis rinka, kurioje reikšmingą vaidmenį vaidina šešėlinis laivynas, sudarytas iš senų tanklaivių, išjungiančių radijo švyturius, kad išvengtų sekimo. Štai kodėl Rusija toliau sėkmingai eksportuoja naftą apeidama sankcijas.
Remiantis „Vortexa“ duomenimis, prasidėjus karui su Ukraina, naftos gabenimo apimtys pasitelkiant šešėlinį laivyną išaugo daugiau negu dvigubai – ir būtent dėl papildomo rusiškos naftos kiekio, pristatomo į Rusijai draugiškas šalis, nurodė Ukrainos Ateities instituto energetikos ekspertas Andrianas Prokipas.
„Minėtasis eksportas naudojant šešėlinį laivyną daugiausia ir leido apeiti Vakarų įvestas sankcijas bei išsaugoti pajamas iš naftos eksporto, kurios sudarė ir tebesudaro Rusijos eksporto liūto dalį. Iš naftos eksporto gaunamos pajamos padeda finansuoti karą su Ukraina“, – sakė jis.
Be to, Rusija spėjo pasiruošti sankcijoms ir iš anksto ėmė supirkinėti tanklaivius, netgi pasenusius, kurie kitu atveju būtų buvę parduoti į metalo laužą.
Kaip teigė Ateities instituto vienas iš įkūrėjų ir ekonomikos programų direktorius Anatolijus Amelinas, šiandien Rusija eksploatuoja apie 600 tanklaivių, priskiriamų šešėlinio laivyno kategorijai. Jie leidžia Rusijai per mėnesį iš naftos eksporto uždirbti mažiausiai po 17–18 mlrd. JAV dolerių (apie 15–16 mlrd. eurų), pažymėjo Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas.
A. Amelinas pridūrė, kad, vadovaujantis „Bloomberg“ duomenimis, dabar šešios mažai žinomos įmonės, įskaitant įkurtas mažiau nei prieš metus, kasdien iš Rusijos eksportuoja apie 1,5 mln. barelių naftos. Trys įmonės įkurtos Dubajuje – „Coral Energy“, „Nord Axis Ltd“ ir „QR Trading“, dvi Honkonge – „Concept Oil Services“ ir „Bellatrix Energy“.
Išpopuliarėjo naftos gabenimo būdas ją perpumpuojant iš tanklaivio į tanklaivį. Tai atliekama ir Egėjo jūros Lakonijos įlankoje. Šis būdas leidžia prekeiviams be rusiškos naftos gabenti ir kitokių krovinių.
