„TheDaily Beast“ publikuojamai nuotraukai beveik dešimt metų, tačiau nesunku įsivaizduoti, kad paslaptingai į kamerą žiūrintis vyras, kurio veidą nutvieskė balta blykstės šviesa, dabar atrodo daug vyresnis. Švariai nusiskutęs šešiolikmetis ar septyniolikmetis trumpai kirptais juodais plaukais dabar greičiausiai turi barzdą. Turbūt jis jau nebeturi stilingai margintų sportinių marškinėlių, kuriuos vilkėjo ir kurie atrodė taip, lyg būtų pirkti vietinėje „H&M“ parduotuvėje. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie jo kaklą puošiančią grandinėlę. Prieš devynerius metus įamžinto jaunuolio rankas per tą laiką sutepė šimtų žmonių kraujas. Kraujas, kuris buvo pralietas dviejose Europos sostinėse.
Šioje nuotraukoje, kuria šaltinis Vakarų žvalgybos tarnyboje pasidalijo su „The Daily Beast“, įamžintas Abdelilah Himichas. Jį JAV ir Prancūzijos žvalgybų pareigūnai įvardijo kaip paslaptingąjį Abu Suleymaną al-Firandi, teroristų agentą, kuris, kaip manoma, yra pagrindinis pernai metais Paryžiuje ir Briuselyje įvykdytų teroro išpuolių sumanytojas. Tikriausiai jis yra vienas iš svarbiausių europiečių „Islamo valstybėje“.
Daug pamąstymų apie Abu Suleymaną, surinktų iš aktyvių informatorių „Islamo valstybės“ saugumo tinkle, kuriam jis tariamai vadovauja, taip pat ir šios organizacijos dezertyrų, kai kurių niuansų neatskleidė, tačiau šiaip buvo arti tiesos.
Jis nėra etninis europietis, persivertęs į islamą, kaip buvo teigiama viename Prancūzijos žvalgybos informaciniame biuletenyje. Ši prielaida greičiausiai buvo grįsta jo veido odos šviesumu. A. Himichas yra marokietis, gimęs 1989 metais Rabate, nors tiksliau būtų kultūrine prasme jį apibūdinti kaip prancūzą. Didžiąją dalį paauglystės jis praleido ir išsilavinimą gavo Pietų Prancūzijos mieste Liunelyje, turinčiame apie 26 tūkstančius gyventojų. Iš čia kilo apie dvi dešimtys jaunų užsieniečių kovotojų, stojusių į mūšius Sirijoje. Taip pat neatrodo, kad jis būtų vadovavęs sporto klubui, nors taip ir buvo. Sietas su narkotikų kontrabanda. Ir, kaip kaip jau tapę įprasta, prieš tapdamas džihadistu jis pabuvojo kaliniu.
Didžiausią gėdą Prancūzijai turėtų kelti tas faktas, kad 26 metų „Islamo valstybės“ šnipų vadas anksčiau tarnavo Prancūzijos kariuomenėje. Kaip pranešė Prancūzijos spauda, prie „La Legion Etrangere“, arba Užsienio legiono, jis prisijungė 2008 metų lapkričio 13 dieną. Gal tai atsitiktinumas, o gal ir ne, tačiau Paryžiaus žudynės, kurias jis konceptualizavo prieš septynerius metus, įvyko būtent lapkričio tryliktąją.
Būdamas legionieriumi, A. Himichas puikiai jautėsi ir pagirtinai kovėsi Afganistane, šešis mėnesius tarnavo Surobi regione, kur likus keliems mėnesiams iki jo užverbavimo per vieną pasalą žuvo dešimt prancūzų karių, dėl ko kilo pasipiktinimas Prancūzijoje.
A. Himichas priklausė Antrajam pėstininkų pulkui, kurio štabas įsikūręs Nime. Tai vienas iš labiausiai elitinių dalinių Prancūzijos kariuomenėje, ir nors jis nėra prilyginamas JAV specialiosios paskirties pajėgoms „Navy Seals“ ar Didžiosios Britanijos Specialiajai karinei oro tarnybai SAS, tačiau Abu Suleymanas vėliau padailino savo statusą iki „komandoso“. Jis netgi gali būti gavęs už tarnybą nacionalinį ir NATO apdovanojimą.
A. Himichas jokiu būdu nėra vienintelis Prancūzijos karys, kuris šalies trispalvę iškeitė į juodą vėliavą. 2015 metų sausio mėnesį Didžiosios Britanijos leidinys „Daily Telegraph“ pranešė, kad už kalifatą kaunasi mažiausiai dešimt buvusių Prancūzijos kariškių, tarp kurių yra ir tokių, kurie savanoriškai dalyvavo specialiosiose operacijose. Vienas džihadistas priklausė Pirmajam jūrų pėstininkų parašiutų pulkui – tai Didžiosios Britanijos SAS atitikmuo Prancūzijoje. Abiejų šių dalinių šūkis skamba vienodai – „Laimi tas, kuris turi drąsos“.
2010 metais A. Himichas grįžo į Nimo kareivines, tačiau tada, pasak „Frontline“, savavališkai pasišalino iš tarnybos, mat norėjo sudalyvauti savo tėvo laidotuvėse. Netrukus laukė nemalonumai su teisėsauga.
A. Himichas buvo suimtas Paryžiaus traukinių stotyje „Gare du Nord“. Čia jis atvyko iš Amsterdamo su kokainu, kurio vertė siekė apie 55 tūkstančius dolerių. Jis buvo apkaltintas narkotikų kontrabanda, pareigūnams pasakojęs, kad Paryžiuje sutiktas senegalietis jam pasiūlė iš Roterdamo už 1600 dolerių pristatyti siuntinį, kurio turinio, dievagojosi nežinojęs. Tvirtino nenumanęs, kad tai narkotikai. Remiantis Prancūzijos teismo dokumentais, pats pasiuntinys buvo kaip reikiant apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad jis vartojo tiek kokainą, tiek heroiną.
A. Himichas buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo (įkalinimo laikas metais sumažintas – bausmė sutrumpina atsižvelgus į laiką, kurį už grotų praleido laukdamas teismo). Už grotų iš viso praleido penkis mėnesius.
Kai išėjo į laisvę, 2013 metų vasarą grįžo namo. Kai tik metu Liunelis pradėjo sparčiai augintis džihadistų verbavimo centro reputaciją. Būtent ten imta burti vyrus, kurie vyko į tolimąją Siriją.
Netrukus A. Himichas buvo išsiųstas į netoliese Lionelio esantį Provanso Saloną. Ten jis apsigyveno su žmona Alexandra – prancūze, priėmusią islamo tikėjimą. Nepaisant to, vyras dažnai važiuodavo į Liunelį, kur susitikdavo su senais bičiuliais. Vienas iš jų – Raphaelis Amaras, žydo inžinieriaus sūnus, atsivertęs į islamą. Remiantis „The New York Times“. R. Amaras augo pasiturinčioje šeimoje, namuose su baseinu, o prieš tapdamas „Islamo valstybės“ pasekėjų, mėgo elektrinių gitarų griausmą ir klausėsi „Led Zeppelin“.
Per neilgą laiko tarpą, skiriantį jo persikėlimą į Provanso Saloną ir išvykimą kovoti į Siriją, A. Himichas dalyvavo intensyviuose kariniuose mokymuose netoliese esančiuose Sevenų kalnuose. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis jau tada buvo apsisprendęs gyvenimą skirti kovai su kitatikiais.
Liunelyje, kuriame gyvena gana gausi musulmonų bendruomenė, nedarbo lygis siekia apie 20 proc. Miestas pastaruoju metu vadinamas „Prancūzijos Molenbeku“ – savotišką getą primenančiu Briuselio rajonu, kur užaugo keli išpuolių Paryžiuje vykdytojai, tarp kurių ir teroristų grupuotės lyderis Abdelhamidas Abbaoudas ir vienintelis likęs gyvas komandos narys Salahas Abdeslamas. Šis miestas – uždara bendruomenė, kur naujų teroristinės organizacijos narių ieškantiems nereikia ilgai vargti, ieškant naujokų.
Netrukus paaiškėjo, kad Prancūzijos žiniasklaida apie A. Himichą pirmą kartą parašė dar prieš pusantrų metų, tačiau tada dar nesuprato, kas šis vyras. Kaip teigiama „Le Point“ straipsnyje „Džihadas: kas tie vyrai, sulaikyti Liunelyje?“, pasirodžiusiame 2015 metų sausio 27 dieną, per antiteroristinę operaciją sulaikyti penki asmenys – „Islamo valstybės“ sąjungininkai. Visi pažįstami nuo mokyklos laikų, visi artimi draugai – toks atvejis gana dažnas teroristinėse organizacijose.
„Du iš penkių, kaip įtariama, į Siriją išvažiavo savarankiškai. Kiti trys įtariamieji dar buvo svarstomi kaip galimi džihadistai“, – teigiama „Le Point“ straipsnyje. Tarp straipsnyje minimų: Abdellilah H. – buvęs Prancūzijos karys, pats prisistatęs kaip buvęs komandosų narys, šaunamųjų ginklų žinovas. Kaip pasakojo jį pažįstantieji, jis jiems yra sakęs, kad yra („Islamo valstybės“) snaiperis“.
A. Himicho pravardės iš tikrųjų buvo Snaiperis arba Abdelis legionierius. Jos bylojo apie jo praeitį Afganistane. Gali būti, kad savo patirtį kare jis kaip reikiant pagražino ar netgi daug dalykų paprasčiausiai išsigalvojo, tačiau to pakako kuriant reikiamą įvaizdį kitų džihadistų akyse.
Liunelio teroristų tinklui pavyko surinkti pakankamai lėšų sudėtingai kelionei iš Europos į Siriją. Jie tai padarė pasiėmė vartojimų paskolų – kiekvienas narys iš įvairiausių kredito įstaigų pasiskolino po 10 tūkst. eurų (Amedy Coulibaly, „Islamo valstybės“ įkvėptas džihadistas, surengęs šaudynes košerinio maisto parduotuvėje 2015 metų sausio 9 dieną, taip pat panašiu būdu gavo pinigų savo sumanymui paversti šiurpia tikrove).
Visi penki lankė, kaip įvardijo „Le Point“, „ypatingai religingą ir su politika esą nieko bendro neturinčią mečetę), siejamą su „Tabligh Jamaat“ – XX amžiaus trečiąjį dešimtmetį prasidėjusia Indijos musulmonų išpažįstama islamo šaka. Al Barakos mečetė kėlė sau ambicingą tikslą atgal į tikėjimą kelią sugrąžinti nuo islamo nutolusios musulmonus, tačiau, švelniai tariant, jos santykiai su prancūzų socialine aplinka buvo gana sudėtingi.
A. Himichas migravo kartu su dar devyniais Liunelio džihadistais, kartu vyko ir jo žmona. Teroristai pasidalijo į grupes po tris – nusprendė, kad taip bus lengviau išvengti Prancūzijos pareigūnų dėmesio.
„Jie išsinuomojo BMW visureigį, kurį, kaip pasakoja patys, atvykę į Siriją už 30 tūkst. dolerių pardavė“, – skelbia Prancūzijos dienraštis „Liberation“. Įtariama, kad automobilis buvo prifarširuotas įvairių karinių reikmenų, įskaitant karines kuprines, kovos peilius ir naktinio matymo akinius. Ginklų jame esą nebuvo.
A. Himichas žymiai sparčiau nei jo bičiuliai kilo karjeros laiptais. 2014 metų rugpjūtį, praėjus maždaug mėnesiui nuo kalifato paskelbimo, islamo tikėjimą priėmęs žydas Raphaelis Amaras ir dar vienas iš senosios Liunelio gaujos emigravo į Siriją, kur sutiko savo seną bičiulį A. Himichą, kuris tuo metu jau buvo naujasis emyras.
Hamza – dar vienas senosios grupelės narys, „Liberation“ sakė štai ką: „Visi Liunelio vyrukai, įskaitant ir mano brolius, buvo pavaldūs jam, kol jo nesužeidė šrapnelis“. Nepaisant to, A. Himichas išgyveno ir pasveikęs toliau vykdė savo pareigas.
Terorizmo ekspertas iš Prancūzijos Jeanas Charlesas Brisardas, praleidęs net kelis mėnesius, bandydamas nustatyti Abu Suleymano al Firsanio tapatybę, teigia A. Himichas asmeniškai dalyvavo dviejų žmonių nukryžiavime.
Abu Khaledas (vardas pakeistas) – asmuo, sugebėjęs ištrūkti iš „Islamo valstybės“ gniaužtų. Praėjus vos kelioms dienoms po teroristinių išpuolių Paryžiuje, jis pareiškė, kad sprendimą Abu Suleymaną paaukštinti iki amn al-kharjee arba užsienio žvalgybos skyriaus, atsakingo už operacijas Europoje, vadu palaimino pats (vėliau nužudytas) „Islamo valstybės“ atstovas Abu Mohammedas al Adnani. Maža to, per jį tai padarė pats kalifato vadas Abu Bakras al Baghdafi.
Abu Khaledas įsitikinęs, kad Abu Suleymanas kartu su žmona ir vaikais liepą ar rugpjūtį prie Sirijos ir Turkijos sienos „pasidavė“ turkų pareigūnams – praktiškai iš karto po to, kai koalicija Alepo provincijoje perėmė Manbidžo miestą. „Islamo valstybės“ įtakingiausieji persigando neteksiantys al Babo miesto – antrojo pagal dydį provincijos miesto, kuriame įsikūrusi ir amn al-kharjee būstinė.
Įdomu tai, kad pabėgėlio iš „Islamo valstybės“ žodžių Ankara nepatvirtina. Be to, JAV ir Prancūzijos žvalgyba teigia turinti duomenų, kad Abu Suleymanas greičiausiai vis dar kažkur Sirijoje.
Būdamas žvalgybos vadu, Abu Suleymanas šalia laikė kitus tarptautiniu mastu liūdnai pagarsėjusius prancūzus – itin glaudžiai dirbo su Jeanu Micheliu ir Fabienu Clainu (dar žinomais kaip Omaras ir Abdelwahidas), kuriuos prancūzų pareigūnai įvardija kaip teroristų kariuomenės operatyvininkus. Abu – buvę katalikiško repo atlikėjai, šiuo metu gyvenantys kažkur Irake ar Sirijoje. Būtent Fabienas Clainas buvo pirmasis, garso žinutėje patvirtinęs, kad teroristiniai išpuoliai Paryžiuje buvo „Islamo valstybės“ darbas. Jo žinutė buvo paviešinta praktiškai iš karto po tragedijos. Maža to, jis užsipuolė ir „Bataclan“ koncertų salės, kur teroristai ne tik šaudė, bet ir sprogdino nekaltus žmones, savininkus – jam neįtiko jų žydiška kilmė ir tai, jog koncertų salėje rengiami Izraelį remiantys renginiai.
Abu Suleymano vardas Vakarų pareigūnų dėmesio sulaukė iš karto po įvykių Prancūzijos sostinėje. Per „Bataclan“ apsiaustį įkaitai nugirdo dviejų teroristų pokalbį – jie aptarinėjo gautas veiklos instrukcijas ir svarstė, „skambinti ar ne Abu Suleymanui“. Be to, atlikus vienos iš „Islamo valstybės“ agentų, prisidėjusių prie sprogdinimų Briuselio oro uoste 2016 metų kovo 22 dieną, Ibrahimo Al-Barkaoui asmeninio kompiuterio analizę, pareigūnai aptiko garso medžiagos, atskleidusios, jog nurodymus išpuoliams tiesiogiai davė Abu Suleymanas. Įrašuose į jį kreipiasi jam pavaldūs kovotojai, būtent jis planuoja naujus išpuolius, įskaitant ir tuos Prancūzijoje, jis tvirtina planus. Iš pradžių ketinta dar vieną išpuolių ataką surengti Paryžiuje, tačiau vėliau nuspręsta pasirinkti vietą, netikėtą Europos saugumo tarnyboms - Briuselį.
Nors gimė ir Maroke, Abdelilah Himichas iš tikrųjų yra pirmasis europietis per 16 metų, „Islamo valstybėje“ užėmęs tokį svarbų postą ir atlikęs tokį svarbų vaidmenį. „Islamo valstybė“, kuri Irake seniau buvo vadinama „al-Qaeda“, vadovybės sluoksniuose išgyveno ne vieną demografinę transformaciją. Iš pradžių organizacijos valdžios aparatą administravo žmogus iš Jordanijos – toks buvo jos įkūrėjas Abu Musabas al Zarqawi. Kartu su juo prie teroristinio darinio prisijungė džihadistai iš Irako, Afganistano ir kitų valstybių. Dabar terorizmo ekspertai šį laikotarpį organizacijos veiklose įvardija kaip „užsieninį“. Laikui bėgant, A. M. al Zarqawi nusprendė savo projektą „irakizuoti“ ir į organizacijos vidų įsileido daug kovotojų iš Irako. Deja, planas žlugo – jie ne tik nepakluso, bet ir iš vidaus perėmė jos valdymą.
Abu Bakras al Baghdadi, kuris vado pareigas perėmė 2010 metais, yra iš Samaros. Dauguma jo vyresniųjų patarėjų ir vadinamųjų ministrų taip pat buvo iš Irako. Šiandien situacija drastiškai pasikeitusi – „Islamo valstybės“ valdymo aparate vis daugiau svarbių postų užima europiečiai, atvykėliai iš Kaukazo ir Centrinės Azijos.
Svarbu priminti, kad trys teroristai, praeitą birželį Stambulo Atatiurko oro uoste pražudę 45 ir sužeidę daugiau nei 230 žmonių, buvo ne iš Irako ar Sirijos, o iš Dagestano, Kirgizijos ir Uzbekistano. Abu Suleymanas, didžiąją dalį savo gyvenimo praleidęs toli nuo teritorijų, kurias dabar valdo „Islamo valstybė“, panašu, sau rado labai puikią kompaniją.