Astanos taikos derybų, palaikomų Rusijos, Irano ir Turkijos, naujausias etapas prasidėjo ketvirtadienį, siekiant atgaivinti stringantį taikos procesą.
Antroji derybų diena vyksta minint strategiškai svarbios, bet niokojančios Sirijos režimo pajėgų pergalės antrajame pagal dydį šalies mieste Alepe, metines. Šią buvusia sukilėlių tvirtovę Damasko pajėgos užėmė po įnirtingo puolimo, padedamos Rusijos aviacijos.
Kremlius tikisi, kad jo karinė intervencija, pakreipusi jėgų pusiausvyrą Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo naudai, suteiks Rusijai lemiamą žodį tariantis dėl politinio sprendinio sąlygų. Maskva nori, kad režimo pareigūnai ir opozicijos atstovai susirinktų į „taikos suvažiavimą“ Juodosios jūros kurorte Sočyje.
Kremliaus vyriausiasis derybininkas Aleksandras Lavrentjevas ketvirtadienį sakė, kad „gana daug laiko“ per šias derybas buvo skirta svarstyti Maskvos pasiūlymui surengti „nacionalinio dialogo kongresą“ Sočyje. Šis klausimas taip pat tikriausiai bus vienas pagrindinių penktadienio darbotvarkėje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praeitą savaitę įsakęs išvesti iš Sirijos dalį rusų pajėgų, telefonu aptarė taikos procesą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).
Kremlius nurodė, kad per tą pokalbį lyderiai išreiškė viltį, jog Astanos derybų dalyviai susitars dėl Sočio susitikimo konkrečių detalių.
Sirijos tema taip pat buvo aptarta per ketvirtadienį įvykusį V. Putino pokalbį telefonu su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu.
Astanos derybų plenarinė sesija turėjo prasidėti apie 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku, nurodė Kazachstano užsienio reikalų ministerija.
Nors Rusijos pareigūnai ir B. al Assadas entuziastingai kalbėjo apie šį planą, sukilėlių delegatų pozicija buvo atsargi, o JT dar nepaskelbė, kad jam pritaria.
Ketvirtadienį derybose su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu dalyvavęs S. de Mistura sakė, derybos dėl politinio sprendinio turėtų vykti „žingsnis po žingsnio“.
Jis pripažino, kad vėliausias JT vadovaujamų derybų Ženevoje ratas – jau aštuntasis – „nebuvo geras susitikimas“, nes tarp vyriausybės ir sukilėlių delegacijų tvyrojo labai didelė įtampa.
Sirijos vyriausybės vyriausiasis derybininkas Basharas al Jaafari griežtai kritikavo S. de Misturą, kai šis paragino karo nualintoje šalyje surengti naujus rinkimus.
Sirijos opozicija ketvirtadienį sakė, kad Rusijai „labiau negu kada nors anksčiau“ svarbu spausti B. al Assado vyriausybę sutikti su politiniu sprendiniu.
Dėmesio centre – belaisvių klausimas
Sirijos vyriausybės ir opozicijos pajėgos diskutuoja, kaip sustiprinti paliaubų laikymąsi, ypač vadinamosiose deeskalavimo zonose. Taip pat siekiama nutraukti visų miestų ir kaimų apsiaustis bei suteikti pagalbą visiems, kam jos reikia.
Tačiau opozicija penktadienį sakė, kad „mums svarbiausias – belaisvių klausimas“.
„Mums reikia pasiekti susitarimą dėl belaisvių, jis būtų šio etapo būtiniausias pagrindas“, – Turkijos pareigūnams sakė sukilėlių delegacijos vadovas Ahmadas Tohmeh.
Nuo Sirijos karo pradžios 2011 metais kelios diplomatinės iniciatyvos sustabdyti šį konfliktą įstrigo, daugiausiai – kilus nesutarimų dėl B. al Assado ateities.
Trapios paliaubos, paskelbtos praeitų metų pabaigoje tarpininkaujant Maskvai ir Ankarai, buvo šiek tiek sutvirtintos per derybas Astanoje. Per vėliausius susitikimus Kazachstano sostinėje dėmesys buvo sutelktas į keturias deeskalavimo zonas, siekiant nuslopinti kautynes tarp vyriausybės pajėgų ir sukilėlių.
Vis dėlto Damaskas ir sukilėlių grupės neretai kaltindavo vieni kitus pažeidinėjant paliaubas, kurias minėtų zonų įkūrimas turėjo įtvirtinti.
Tuo pat metu, kai buvo rengiamos derybos Kazachstano sostinėje, Ženevoje vyko JT vadovaujamos derybos, bet per jas nebuvo pasiekta beveik jokių rezultatų.
Opozicijos atstovai nuogąstavo, kad Maskvos peršamas susitikimas Sočyje gali atitraukti dėmesį nuo JT derybų.
Po pergalės Alepe Damaskas konsolidavo šalies teritorijos dalies didžiosios dalies kontrolę ir atkovojo teritorijų iš paliaubose nedalyvaujančių ekstremistų, pirmiausia – „Islamo valstybės“.
Per Sirijos karą jau žuvo daugiau kaip 340 tūkst. žmonių, nurodo padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“.