Praėjus dešimčiai dienų nuo gegužės 10 d., kai Rusija pradėjo Charkivo srities puolimą, atakų tempas sulėtėjo. Kol kas Ukraina sulaiko rusus apytikriai pusiaukelėje į Vovčanską – vos už 5 kilometrų nuo sienos įsikūrusį miestą, kuris šiuo metu virtęs pelenais, – ir maždaug už 9 kilometrų toliau į Ukrainos vakarus, netoli Lypčių. Rusijai, turinčiai maždaug 48 000 karių, stinga pajėgumų rimtesniam Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto, puolimui. Tačiau vietos kariuomenės vadai tvirtina, kad padėtis nestabili ir netrukus viskas gali pasikeisti. Vienas iš jų teigia, kad rusų kolonos buvo sustabdytos tik po to, kai kelios patyrusios brigados buvo perdislokuotos ir suskubo į pagalbą; Vladimiras Putinas „tikrai“ bandys laimę pradėdamas naują puolimą kitoje regiono vietoje.
Situacija Charkive kelia įtampą: Zelenskis nujaučia galimai negaunantis visos tiesos
(2)
Didžiąją dalį kelionės automobiliu iš Kyjivo į Charkivą Anna sėdi tylomis, jos veide matyti nerimas. „Rusai vis arčiau, arčiau, arčiau, bet jis manęs neklauso“, – guodžiasi ji. Anna stengiasi reguliariai lankyti savo 75 metų tėvą, gyvenantį paprastame mūrinuke, kurį pats pasistatė prieš 45 metus netoli Charkivo Pečenijos tvenkinio, į rytus nuo miesto ir netoli Rusijos sienos. Šį kartą, gaudžiant artilerijos griausmui, ji atvyko įkalbėti jį išvažiuoti, pabėgti nuo rusų kariuomenės, kuri jau apsupo Vovčanską, esantį už 25 kilometrų į šiaurę. Apsikabinus ir išliejus kelias ašaras, pirmasis tėvo ir dukters pokalbis klostosi nekaip. „Televizija ir radijas sako, kad blogiau būti nebegali, – atkakliai tvirtina Petro. – Rusai pralaimi. Sankcijos, nuostoliai. Į mūsų pusę keliauja pastiprinimas. Toliau jie nepajudės.“