Pandemijos banga ir vėl sunkiai užgulė Italiją: Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, pastarąją savaitę šalyje registruoti 208 522 nauji užsikrėtimų atvejai ir 4811 naujų mirčių.
Iš daugiau nei 52 000 viruso aukų, šalyje priskaičiuotų nuo pandemijos pradžios, virš 20 000 tenka 10,1 mln. gyventojų turinčiam Lombardijos regionui, kuriam priklauso ir Bergamo provincija su jos 1,1 mln. gyventojų.
Tačiau dabar pandemijos geografija visai kitokia nei pavasarį.
„Bergamas ir Lodi: bandos imunitetas jau faktas“, – spalio gale skelbė italų dienraščio „Il Fatto Quotidiano“ antraštė. Lombardijos regione matyti aiški schema: provincijose, kuriose vasario–kovo mėnesiais labiausiai siautėjo virusas, dabar užsikrėtimų skaičiai akivaizdžiai maži, – rašoma straipsnyje.
Bergamo provincijoje infekcija plinta lėčiausiai iš viso Lombardijos regiono. Dienraščio paskaičiavimu, per tris savaites, nuo spalio 2 d. iki spalio ir 23 d., užsikrėtimų skaičius Bergamo provincijoje padidėjo tik 6,9 proc., tuo metu kai regiono sostinėje Milane, kur pirmoji banga buvo palyginti švelni, dabar tas skaičius šoktelėjo net 60,7 proc.
Štai kaip Bergamas atrodė kovo mėnesį:
Pirmasis žemyno miestas, turintis bandos imunitetą?
„Vadinasi, Bergame jau veikia bandos imunitetas: COVID–19 ligos sukėlėjas plinta daug lėčiau, nes didelis skaičius gyventojų jau įgiję jam imunitetą“, – dienraščiui aiškino Bergamo Papa Giovanni XIII ligoninės Skubiosios medicinos skyriaus vedėjas Luca Lorini.
Mokslinės studijos atskleidė, jog pavasarį 35–40 proc. Bergamo provincijos gyventojų jau buvo susidūrę su koronavirusu ir dabar turi jam antikūnus, – nurodė L. Lorini. Ir tai – tik provincijos vidurkis. Mažuose miestuose, tarkime Alcane ir Nembro, antikūnus koronavirusui turi net 60 proc. gyventojų.
Viena tokių studijų liepos mėnesį vykdyta provincijai priklausančiame Serianos slėnyje: kraujo tyrimai atskleidė, kad iš 21 500 tikrintų suaugusių gyventojų net 9 000 jau turėjo antikūnus COVID–19 sukėlėjui, ir tik 154-iems jų koronavirusą dar buvo galima nustatyti burnaryklės ir nosiaryklės tepinėliu, – informavo vietos sveikatos apsaugos tarnyba.
Atlikti tyrimai rodo: Bergamas pretenduoja antrą kartą įeiti į koronaviruso istoriją, šįkart – kaip pirmasis žemyno miestas ir regionas, kuriame būtų įrodytas bandos imuniteto veikimas.
Tuomet pagrindinis pandemijos pavojus – eksponentinis užsikrėtimų augimas – būtų sutramdytas, o griežti karantino ribojimai nebereikalingi, – pasvajojo dienraštis „Die Welt“, kalbinęs gydytoją iš Bergamo L. Lorini.
Taip Bergamas atrodė gegužės pabaigoje:
Bandos imunitetas ar tiesiog baimė?
Tačiau L. Lorini pastebėjo, kad šalia bandos imuniteto esama dar kito, psichologinio, paaiškinimo: Bergamo provincijoje žmonės yra itin atsargūs, kadangi jiems dar neišgaravo baimė, kurią įvarė pandemijos protrūkis vasario ir kovo mėnesiais. Be to, antikūnai kraujyje po tam tikro laiko išnyks, o tuomet nebeliks apsaugos nuo naujos infekcijos.
Virusologas Massimo Galli, Milano Luigi Sacco ligoninės infekcinių ligų skyriaus vedėjas, pokalbyje su dienraščiu „Die Welt“ nesiryžo konkrečiai įvardinti, kaip ilgai koronaviruso antikūnai išlieka kraujyje.
„Kai kuriems pacientams trunka mėnesius, kol antikūnai išnyksta, kitiems jų nebelieka po keletos savaičių“, – sakė jis.
Tačiau papildomai esama ir kito, lokalaus imuniteto, – jis saugo kvėpavimo takus nuo naujo užsikrėtimo, – pastebėjo M. Galli.
Milano virusologas sakė iki šiol susidūręs tik su dviem pakartotino užsikrėtimo koronavirusu atvejais.
„Tai neabejotinai buvo nauja infekcija, nes antrojo užsikrėtimo atveju buvo nustatyta kita viruso atmaina“, – sakė jis. Guodžia tai, kad abiem atvejais pakartotinė infekcija praėjo lengvai.
Tyrimų duomenys nuteikia M. Galli optimistiškai: „Esu tikras, kad didžioji dauguma sykį užsikrėtusių žmonių arba išvis neužsikrės iš naujo, arba jei užsikrės, susidūrę su kita koronaviruso atmaina, tai persirgs lengvai“.
Drauge jis pripažino, kad būtini intensyvūs moksliniai pakartotinės infekcijos atvejų tyrimai, – tai itin svarbu, turint omeny galimą vakcinavimo poveikį.
Mokslininkai kalba apie „piliečių kapitalą“
Naujausią bandos imunitetui skirtą studiją šį pirmadienį, lapkričio 23 d., Bergamo provincijos parlamentarams, administracijos bei pramonės atstovams pristatė Bergamo universiteto mokslininkai. Studiją parengė trys ekonomikos profesoriai: Paolo Buonanno, Sergio Galletta ir Marcello Puca.
Tiesa, studijos turinys kol kas dar nėra pateiktas įvertinti mokslinių žurnalų recenzentams, – vadinasi, mokslo pasaulio patvirtinimo dar tenka laukti, tačiau nuveiktas milžiniškas tiriamasis darbas, – rašė Bergamo regioninė spauda.
Studijos autorių duomenimis, pirmosios COVID–19 bangos metu šiuo virusu buvo užsikrėtę 36 proc. provincijos gyventojų (Bergame – 40 proc., Lodyje – 29 proc., Breše – 19 proc.). Palyginę pirmosios bangos metu nuo COVID–19 mirusiųjų skaičius su užsikrėtimų pastaraisiais dviem mėnesiais – nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 1 d. – skaičiais, mokslininkai nustatė, jog naujų infekcijų skaičius rudenį provincijoje sumažėjo vidutiniškai 30 proc..
Bergamo universiteto profesoriai, panašiai kaip ir Milano virusologas M. Galli, spėja, kad šalia bandos imuniteto tokį užsikrėtimų skaičiaus mažėjimą lėmė piliečių atsakingas elgesys, higienos bei pandemijos taisyklių paisymas.
Pirmosios bangos smūgis išmokė žmones elgtis atsakingiau, noriau bendradarbiauti su vadovybe, ir dabar turime tai, kas ekonomikoje vadinama „piliečių kapitalu“.
Tais dviem veiksniais – bandos imunitetu bei „piliečių kapitalu“ – ir paaiškintinas dabartinis skirtumas tarp lėtos užsikrėtimų dinamikos Bergamo provincijoje ir spartaus jų plitimo likusioje Lombardijos dalyje.