„Kai pamačiau, kas tai, kaip reikiant nustebau. Jis kažkuo patraukė mano dėmesį“, – per interviu pasakoja C. Buffingtonas.
Kaip tarė, taip ir padarė – apžiūrėjo tą ypatingą butelį. Tada ir pamatė, kad butelyje yra raštelis ir užrašas jame „Pasižiūrėkite vidun“.
„Tada mano širdis pradėjo daužytis kaip pašėlusi“, – prisimena vyras.
Nesugalvojęs kito būdo, kaip prisikasti iki žinutės, C. Buffingtonas buvo priverstas butelį sudaužyti. Galiausiai į rankas paėmė mįslingąjį raštelį, rašytą paprastu pieštuku. Žinutėje buvo adresas (419 Ocean), vardas (Tina). Atidžiau panagrinėjęs, įskaitė ir žodžius „prašau grąžinti“ ir „atlygis“.
Taigi žinutę butelyje C. Buffingtonas galiausiai perskaitė štai taip: „Prašau grąžinti (...) adresu 419 Ocean Boulevard ir iš „Beachcome“ šeimininkės Tinos atsiimti 150 dolerių atlygį“.
Pasinaudojęs žinutėje rasta informacija, C. Buffingtonas išsiaiškino, kas prieš dešimtmečius į Atlanto vandenyną išmetė butelį su šiuo rašteliu. Maža to, jam pavyko rasti moterį, kurios šeimai ir priklauso Naujajame Hampšyre esantis motelis „Beachcomber“.
Dabar, praėjus keleriems metams, raštelis pagaliau C. Buffintono pastangomis atiteko šeimai, kurios narys kadaise iš parašė šią žinutę butelyje.
„Tai labai ypatinga relikvija, nes joje ir dalis jo, ir dalis jos, mano vaikystės fragmentas, gabalėlis „Beachcomber“ istorijos. Visa tai taip trapu, tačiau nesunaikinama“, – WMUR pasakoja Paula Pierce, kurios tėvas ir buvo žinutės butelyje siuntėjas.
Tiesą sakant, tai ne vienintelė žinutė butelyje, kurią aptiko C. Buffingtonas. Panašu, tokiems radiniams jis turi laimingą ranką. Vyras turi savo svetainę internete, kur detaliai aprašinėja savo radinius ir paieškų procesus. Vieną dieną jis svajoja išleisti knygą. C. Buffintonas sako, kad būti žinučių butelyje medžiotoju – darbas ne iš lengvųjų, tačiau jis esą jau perpratęs sistemą. Ir tapęs tikru sekliu.
Pastarojo butelio savininko paieškas C. Buffingtonas pradėjo kaip ir dauguma – internete.
„Paieškos sistemoje „Google“ pradėjau ieškoti adreso, kur galėtų būti 419 Ocean Boulevard. Pasirinkimo variantų būta ne tiek ir mažai – Florida, Džordžija, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vašingtono valstija, Oregonas, Kalifornija. Visur ten buvo toks adresas“, – pasakoja jis.
Tada paiešką papildė pavadinimu „Beachcomber“. Rezultatai jį atvedė į Naująjį Hampšyrą, kur Hamptono mieste yra motelis būtent tokiu pavadinimu. Klausimų vis dar buvo daugiau nei atsakymų, todėl smalsus vyras paskambino į vietos Prekybos rūmus.
„Papasakojau jiems visą istoriją, jie kantriai mane išklausė“, – prisimena C. Buffingtonas. Kas buvo toliau? Daug biurokratijos – jis buvo siuntinėjamas ir nukreipiamas iš vietos institucijos į kitą, kol galiausiai mįslė buvo įminta ir jis sužinojo, kam priklauso motelis – tai buvo Tina ir Paulas, Paulos Pierce tėvai.
„Tada supratau, kad mano pastangos nenuėjo veltui“, – šypsosi jis.
C. Buffingtonas susisiekė su Paula Pierce, tačiau per tą laiką taip ir neturėjo progos grąžinti raštelio. Paštu siųsti nenorėjęs – baiminosi, kad pasimes ar bus apgadintas.
„Tik įsivaizduokite: tėvų netekote prieš 20 ar 30 metų, ir štai vieną dieną iš niekur atsiranda nepažįstamas vaikinas, kuris ima ir pareiškia: „Manėte, kad jau niekada gyvenime nebeišgirsite apie savo tėvus, bet štai jums siurprizas. Turiu jų rašytą paskutinį laišką. Ketinu jį tiesiog įmesti į pašto dėžutę – pasižiūrėsime, kas iš to išeis. Galite įsivaizduoti tokį scenarijų? Visiška nesąmonė“, – samprotauja C. Buffingtonas.
Vyras išsaugojo butelio šukes, o pačią žinutę įrėmimo. Spalį jis pagaliau susitiko su Paula ir grąžino jai tėvo žinutę.
„Tai buvo tai, ką įsivaizduodavau, tačiau dar ir žymiai daugiau. Tikėjausi, kad mes tiesiog susitiksime, susitiksime kaip seni draugai. Žinote, taip ir nutiko. Iš karto užsimezgė ryšys“, – apie pažintį kalba moteris.
Dar 2011 metais P. Pierce „CBS Boston“ sakė besijaučianti taip, tarsi būtų užmezgusį ryšį iš praeities.