Į Juodąją jūrą nukritusiame lėktuve, remiantis sąrašu, buvo Aleksandrovo ansamblio vadovas Valerijus Chalilovas, Gynybos ministerijos kultūros valdybos viršininkas Antonas Gubankovas.
Šiame sąraše yra ir 64 Aleksandrovo ansamblio artistai bei devyni žurnalistai, taip pat „daktarė Liza“ – fondo „Teisingoji pagalba“ vadovė Jelizaveta Glinka. Pastaroji gabeno medikamentų Latakijos universitetinei ligoninei.
Daktarė Liza į Siriją gabeno medikamentų
„Daktarė Liza buvo visų numylėtinė – sakė Michailas Fedotovas, prezidentinės Žmogaus teisių tarybos vadovas. – Daugelį metų ji praktiškai kasdien teikė paliatyviąją medicinos pagalbą, maitino benamius, rengė, teikė jiems prieglaudą“.
Pilietinė aktyvistė ir fondo „Teisingoji pagalba“ fondo vadovė Jelizaveta Glinka, geriau žinoma kaip tiesiog gydytoja Liza skrido į Juodąją jūrą nukritusiame Rusijos gynybos ministerijos lėktuve Tu-154.
M. Fedotovas pareiškė, kad J. Glinka į Siriją skrido konkrečiai į Chmeimimo aviacijos bazę, kur gabeno medikamentų, skirtų universitetinei ligoninei Latakijoje.
M. Fedotovas patikino, kad gydytoja Liza tiesiogine to žodžio prasme „išmušinėdavusi“ pinigus iš regionų, kurie buvo skirti ligoninėms, prieglaudoms ir internatams, taip pat Maskvos vaistinėse rinko specialias priemones, kurios padėjo pilotei iš Ukrainos Nadieždai Savčenko atsilaikyti bado streiko metu.
Tai, kad J. Glinka tikrai skrido Rusijos gynybos ministerijos lėktuvu į Siriją, patvirtino ir fondas „Teisingoji pagalba“. „2016 metų gruodžio 24 dienos vakarą vykdomoji fondo „Teisingoji pagalba“ vadovė Jelizaveta Glinka išskrido į Siriją. Ji prižiūrėjo humanitarinį krovinį, skirtą Tušrino universitetinei ligoninei Latakijoje“, – teigia fondo atstovai.
Aleksandrovo ansamblis ruošėsi surengti koncertą Alepe
Daugumą lėktuvo Tu-154 keleivių sudarė Aleksandrovo ansamblio nariai. Pasirodė informacija, kad muzikantai turėjo surengti naujametinį koncertą rusų kariams Alepe.
Karinis muzikinis kolektyvas, vėliau gavęs Rusijos kariuomenės A. V. Aleksandrovo dainos ir šokio ansamblio vardą, pirmąjį pasirodymą surengė dar 1928 metais. Jį organizavo ir kolektyvui nuo pradžių vadovavo Maskvos konservatorijos dėstytojas Aleksandras Aleksandrovas.
1937 metais ansamblis, kurio sudėtyje jau buvo skaičiuojami 274 nariai, iškovojo Didįjį Pasaulinės parodos Paryžiuje prizą, o iki tol su koncertine programa apvažiavo daugumą Sovietų Sąjungos miestų ir Europos valstybių.
Karo metais A. Aleksandrovas parašė tokias dainas kaip „Šventasis karas“, „Poema Ukrainai“, „25 metai Darbininkų ir valstiečių Raudonajai armijai“, kurios buvo įtrauktos į ansamblio repertuarą ir išpopuliarėjo visoje Sovietų Sąjungoje. Tuo metu nuolatiniais ansamblio nariais jau buvo daugiau nei 300 žmonių.
Po A. Aleksandrovo mirties kolektyvo vairą perėmėjo jo sūnus Borisas, o ansamblis pavadintas jo įkūrėjo ir pirmojo vadovo garbei.
Ansamblio sudėtyje – 186 nariai. Jo repertuarą sudaro daugiau nei 2 tūkst. programos elementų, įskaitant autorines ir liaudies dainas bei šokius, karių pasirodymus.
Dar sąraše įrašyti aštuoni ekipažo nariai, aštuoni kariškiai, ir du federalinės valdžios civiliai tarnautojai.
Lėktuvas Tu-154, turėjęs skristi iš Sočio į Hmeimimo oro bazę Sirijoje nukrito praėjus maždaug 20 minučių nuo pakilimo iš Adlerio oro uosto sekmadienio rytą, Tu-154 pakilo iš Sočio 5 val. 20 min. Maskvos (4 val. 20 min. Lietuvos) laiku ir dingo iš dispečerių radarų ekranų 5 val. 40 min. (4 val. 40 min.).
Iš Maskvos patikslinta, kad minėtu lėktuvu skrido 92 žmonės: 84 keleiviai ir 8 įgulos nariai.
Gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė, kad lėktuvo kritimo rajone paieškos darbams sutelkti keturi laivai, penki sraigtasparniai, naudojami bepiločiai aparatai.
„Šiuo metu 1,5 km atstumu nuo Juodosios jūros pakrantės ties Sočio miestu 70 metrų gylyje aptikti lėktuvo Tu-154 fragmentai, – sakė jis. – Paieškos operacija tęsiama“.
Lėktuve buvo devyni žurnalistai: po tris televizijos kanalų NTV, „Zvezda“ ir Pirmojo kanalo.
Naujienų agentūros mini, kad už 6 km nuo kranto rastas ir vienas žuvusiojo kūnas, o plūduriuojančių lėktuvo fragmentų – už 12-14 km.
Tarp Tu-154 tragedijų - ir Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa
Tai jau penktoji aviakatastrofa, į kurią per pastaruosius dešimt metų patenka Tu-154.
2011 metų sausio 1 dieną lėktuvas Tu-154 B-2, skridęs reisu Surgutas-Maskva, užsidegė ant pakilimo tako. Teko evakuoti 134 keleivius ir ekipažo narius, trys žmonės žuvo, o mažiausiai 40 buvo sužeisti. Lėktuvas nepataisomai sudegė.
2010 metų balandžio 10 dieną Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio, skridusio iš Varšuvos į Smolenską, lėktuvas Tu-154, sudužo leisdamasis Smolensko srities kariniame aerodrome. Per katastrofą žuvo 89 keleiviai ir 8 ekipažo nariai, įskaitant ir patį Lenkijos vadovą bei daug kitų aukštų Lenkijos valdžios narių.
2009 metų liepos 15 dieną Irane nukrito Tu-154, skridęs iš Teherano į Jerevaną, lėktuve buvo 153 keleiviai ir 15 įgulos narių, tarp kurių buvo Armėnijos, Irano ir Gruzijos piliečių. Visi žuvo.
2006 metų rugpjūčio 22 dieną lėktuvas Tu-154M, skridęs iš Rusijos Anapos miesto į Sankt Peterburgą, staiga tapo nevaldomas ir sudužo šalia gyvenvietės Suchaja Balka netoliese Donecko. Žuvo 160 keleivių, įskaitant 49 vaikus, ir 10 įgulos narių.