Mokslininkai atliko daugiau nei 1300 duomenų punktų visame pasaulyje rodmenų analizę. Jų tikslas buvo nustatyti, iš kur atsirado didžiulis radiacijos nuotėkis Europoje, net 100 kartų viršijęs skaičius po Fukušimos nelaimės 2011 metais.
Radiacijos nuotėkio šaltinis, kaip įtariama, buvo Rusijoje esanti gamykla „Majak“. Rusija visada primygtinai neigė, jog radiacija nutekėjo iš šalies teritorijos. Kol kas, paskelbus oficialias mokslininkų tyrimo išvadas, Maskva dar nesureagavo.
Pavojaus varpais imta skambinti 2017 metų spalį, kai Italijos mokslininkai užfiksavo radioaktyvaus rutenio-106 šuolį. Tokie patys duomenys užfiksuoti ir kitose Europos šalyse, taip pat Azijoje, Arabijos pusiasalyje ir netgi Karibuose.
Pats faktas, jog užfiksuotas vieno vienintelio radioaktyvaus elemento padidėjimas, leido daryti išvadą, kad radiacijos nuotėkio šaltinis – branduolinio kuro perdirbimo gamykla, nes nelaimės branduoliniame reaktoriuje atveju į aplinką patenka daug skirtingų radioaktyvių elementų.
Mokslininkai nustatė, kad radiacija nutekėjo laikotarpiu nuo 2017 metų rugsėjo 25 dienos 18 val. vakaro iki kitos dienos vidurdienio.
„Mes nustatėme radioaktyvaus rutenio-106 nuotėkį. Matavimai atskleidė, jog tai didžiausias kada nors fiksuotas vieno radioaktyvaus elemento nuotėkis iš civilinės gamyklos“, – teigia Hanoverio universiteto mokslininkas Georgas Steinhauseris.
Duomenys rinkti iš 176 matavimo stočių 29 valstybėse. Nors radioaktyvios koncentracijos kiekis ir buvo didelis, pavojaus žmonių sveikatai Europoje nebuvo, teigiama išvadose, kurias skelbia mokslinis leidinys PNAS.
Tai ne pirmasis kartas, kai „Majak“ gamykla atsiduria dėmesio centre.
Prieš beveik 60 metų 1957 metais čia įvyko antra pagal mastą branduolinė nelaimė po Černobylio katastrofos – sprogo talpa su skystomis plutonio gamyklos atliekomis. Radiacija po nelaimės pasklido daugiau nei 20 tūkst. kvadratinių mylių plote. Incidentas paslaptyje laikytas iki 1976 metų.
Profesorius G. Steinhauseris paaiškina: „Šį kartą tai buvo vienkartinis radiacijos pliūpsnis, jis truko labai trumpai. Mums pavyko nustatyti, kad incidentas įvyko perdirbant branduolinį kurą – vėlyvoje stadijoje, prieš pat proceso grandinės pabaigą“.
Šiandien „Majak“ gamykla praktiškai nedingsta iš aktyvistų akiračio. Jie teigia, kad gamyklos vadovai nepasimokė iš 1957 metų nelaimės ir sako, kad produkcijos tikslų siekiama aukojant saugumą.
„Nors jokio oficialaus pareiškimo ir nėra, mes gana gerai suprantame, kas ten galėjo nutikti“, – tikina G. Steinhauseris.