Tai galėjo nutikti šiandien anksti ryte, kai JAV karinių jūrų pajėgų orlaivis, kaip teigiama, nustatė „šilumos dėmę“ daugiau nei 70 metrų gelmėje maždaug 298 km nuo kranto nutolusioje vietoje.
Minėtina ir tai, kad atskiras pranešimas apie sonaro užfiksuotą signalą buvo gautas ir iš vieno gelbėjimo laivo.
Argentinos naujienų kanalai skelbia apie du pranešimus, teikiančius vilties nustatyti laivo „ARA San Juan“ buvimo vietą. Oficialūs pareigūnai kol kas šios informacijos nepatvirtino.
JAV karinėms jūrų pajėgoms priklausantis lėktuvas, kaip pranešama, užfiksavo metalinį objektą pagal savo pobūdį atitinkančią „šilumos dėmę“.
Nurodoma jos vieta – maždaug 299 km nuo Puerto Madrino pakrantės. Remiantis svetainėje Clarin.com skelbiamu pranešimu, tai galėtų būti laivas „ARA San Juan“.
Kita Argentinos naujienų kanalais perduodama žinia susijusi su infraraudonųjų spindulių signalu, kurį užfiksavo vienas iš sonarą naudojusių gelbėjimo laivų.
Kritinis laikas
Dingusio Argentinos povandeninio laivo paieškose – kritinis laikas, mat oro belikę tik vienai dienai, jei jis tebėra po vandeniu.
Argentinos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Enrique Balbis pirmadienį sakė – jei povandeninis laivas yra po vandeniu, deguonies atsargos gali baigtis per dvi dienas, o jei laivas – ant vandens, oro užtektų visam mėnesiui, informuoja news.com.au.
„Blogiausiu atveju, esant kritinei padėčiai – jei laivas pats negali iškilti į paviršių ar atnaujinti oro ir deguonies tiekimo, tai būtų šešta diena (po vandeniu)“, – sakė jis.
Priešingai nei modernūs povandeniniai laivai, 34 metų senumo dyzelinu varomas povandeninis laivas turi iškilti į paviršių kas savaitę, kad papildytų deguonies atsargas ir kad pasikrautų keturių variklių baterijos.
Povandeniniame laive yra bakai nepaprastosioms situacijoms, kurie dar kelias dienas aprūpintų deguonimi ir pašalintų nuodingą anglies dvideginį.
Tiesa, gali būti, kad tiek bakai nefunkcionuoja, nes laivas neturi energijos.
Australijos povandeninių laivų instituto darbuotojas Frankas Owenas sakė, kad laivo įgula galbūt laukia progos iškilti į paviršių.
„Nors pagal Argentinos karinio jūrų laivyno protokolą, (laivui) reikia iškilti į paviršių, nėra prasmės būti iškilus ant vandens, kai bangos yra 6–8 m aukščio. Jei būtų tokia padėtis, aš laukčiau po vandeniu ir visais įmanomais būdais lėtinčiau medžiagų apykaitą, taupiai naudočiau gyvybę palaikančius mechanizmus, mažinčiau deguonies naudojimą ir anglies dvideginio gamybą“, – sakė F. Owenas.
Dabar lieka kelios paskutinės dienos povandeniniam laivui iškilti.
Banguojanti jūra ir audringas oras, sunkinę paieškas, antradienį nurimo, todėl gelbėtojai galėjo aprėpti platesnį regioną. Dabar jie galės mesti nestiprius sprogmenis, kad povandeninis laivas galėtų juos rasti.
Tiesa, dėl vėjo ir debesų ieškojimo sąlygos tebėra nelengvos, – teigė F. Owenas.
Užfiksuoti garsai nesusiję su dingusiu laivu
DELFI primena, kad šalies karinės jūrų pajėgos nurodė, kad garsai, pirmadienį užfiksuoti zondų Atlanto vandenyno pietinės dalies gelmėse, nėra susiję su prieš penkias dienas dingusiu Argentinos povandeniniu laivu.
Pagavus tuos signalus buvo padidėjusios viltys surasti laivą ir 44 jo įgulos narius, bet pastarasis pranešimas tapo nauju smūgiu dingusiųjų artimiesiems.
Laivyno atstovas Enrique Balbi sakė žurnalistams, kad triukšmas buvo išanalizuotas, o ekspertai nustatė, kad jo šaltinis veikiausiai yra „biologinis“. Kariškis pabrėžė, kad tie garsai nebuvo daužymas įrankiais į povandeninio laivo korpusą, kaip anksčiau buvo paskelbusios kai kurios žiniasklaidos priemonės.
„Visi turėjome vilties, bet, deja, tai gaunama iš tikėjimų besikliaujančių šaltinių, kurie nėra patikimi, – aiškino E. Balbi. – Kai kurie šaltiniai sakė, kad tai buvo trankymas į korpusą Morzės abėcėlės signalais.“
Minėtus garsus du Argentinos karinių jūrų pajėgų laivai užfiksavo maždaug už 360 km nuo šalies krantų, apie 200 metrų gylyje. Į tą rajoną buvo pasiųstas JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvas „P-8 Poseidon“, turėjęs padėti tiksliau nustatyti garsų šaltinį.
Povandeninis laivas „ARA San Juan“ dingo trečiadienį, plaukdamas iš pietinio Ušuajos uosto, esančio netoli piečiausio Pietų Amerikos taško, į savo bazę Mar del Platoje.
Jo paieškose dalyvauja keliolika įvairių šalių laivų ir orlaivių. Operaciją trikdo nepalankūs orai: audringame vandenyne bangų aukštis siekia šešis metrus.
Anksčiau pirmadienį argentiniečių laivynas pirmąkart patvirtino „San Juan“ gedimą. Kariškiai nurodė, kad šis dyzelinis-elektrinis povandeninis laivas trečiadienį prieš dingdamas pranešė apie akumuliatorių gedimą ir pasuko atgal į bazę.
Buvo vilčių, kad savaitgalį užfiksuoti trumpi palydovinio ryšio seansai rodo, jog įgula mėgina susisiekti su pasauliu. Ši žinia sukėlė įgulos narių artimųjų ir pareigūnų džiaugsmo pliūpsnį. Vis dėlto E. Balbi anksčiau pirmadienį nurodė, kad pareigūnai išanalizavo septynis žemo dažnio palydovų signalus ir nustatė, kad jų šaltinis – ne povandeninis laivas.
Nors Vokietijoje pastatytame „San Juan“ yra pakankamai maisto ir degalų atsargų 90 dienų plaukiojimui jūros paviršiuje, bet pasinėrusiame laive deguonies žmonėms pakaktų tik septynias dienas, pažymėjo E. Balbi.
Argentinietis popiežius Pranciškus Vatikane sakė „karštai besimeldžiantis“ už laivo įgulą.
JAV karinės jūrų pajėgos nurodė savo Povandeninio gelbėjimo štabui, įsikūrusiam San Diego mieste Kalifornijoje, suteikti pagalbą Argentinos povandeninio laivo paieškoms. Amerikiečiai turi per atstumą valdomų nardymo aparatų ir kitokios įrangos, skirtos gelbėti žmonėms iš nuskendusių povandeninių laivų.
Į Buenos Airių prašymą suteikti pagalbą taip pat atsiliepė Čilė, Urugvajus, Peru, Brazilija ir Didžioji Britanija. Pastaroji išsiuntė savo poliarinių tyrimų laivą „HMS Protector“.
Kai kurie dingusių įgulos narių artimieji pirmadienį per socialinius tinklus prašė padėti ieškoti laivo.
„Melskitės, kad mano vyras Fernando Santilli galėtų grįžti namo, – rašė Jesica Gopar. – Jis yra povandeniniame laive „San Juan“.
„San Juan“ yra vienas iš trijų Argentinos laivyno povandeninių laivų. 65 metrų ilgio laivas pastatytas Vokietijoje „Thyssen Nordseewerke“ statykloje 1983-aisiais. 2007–2014 metais jis buvo remontuojamas, ir jo eksploatavimas pratęstas 30 metų.
Jis turėjo pirmadienį atplaukti į laivyno bazę Mar del Platoje, esančioje maždaug už 400 km į pietryčius nuo Buenos Airių. Argentinos prezidentas Mauricio Macri toje bazėje susitiko su įgulos narių artimaisiais, neramiai laukiančiais kokių nors žinių apie laivo likimą.
„Galime sukurti tūkstantį filmų su laiminga arba liūdna pabaiga, bet tikrovė tokia, jog dienos praeina, ir nežinia tave žudo“, – naujienų agentūrai AP sakė povandeninio laivo karininko Fernando Arielio Mendozos brolis Carlosas.
„Kiekviena minutė reiškia (senkantį) deguonį, kuris yra aukso vertės“, – pridūrė jis.