Pasak N. Sturgeon, Didžiosios Britanijos birželio mėnesio referendumo dalyvių sprendimas pasitraukti iš ES reiškia, kad dalinę autonomiją turinti Škotija, kuri pasisakė už pasilikimą Bendrijoje, gali reikalauti iš Londono daugiau galių pačiai spręsti migracijos klausimus.
„Mes esame pasiryžę išsaugoti dabartinę Škotijos poziciją Europos bendrojoje rinkoje“, – sakė ji, pristatydama savo pasiūlymus dokumente, kuris vadinasi „Škotijos vieta Europoje“.
Škotijai galima būtų pritaikyti „diferencijuotą pasirinktį“ – taisykles, taikomas Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narėms, kurios nėra Europos Sąjungoje.
„Škotai nebalsavo už „Brexit“, o „griežtas Brexit“ labai pakenktų Škotijos ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams interesams“, – sakė ministrė ir pridūrė, jog Didžiajai Britanijai išėjus ES, iškiltų pavojus 80 tūkst. škotiškų darbo vietų.
Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija priklauso ELPA, o pirmosios trys – ir Europos ekonominei erdvei (EEE), kuri užtikrina laisvą prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimą visose EEE šalyse.
Pasak N.Surgeon, tolesnis laisvo darbo jėgos judėjimo iš ES į Škotiją užtikrinimas nereiškia, kad ją bus būtina atskirti nuo Anglijos, jeigu likusi Didžiosios Britanijos dalis nuspręs sugriežtinti migracijos kontrolę.
Pakoregavus migracijos, darbo ir apgyvendinimo įstatymus, iš ES šalių į Škotiją atvykę darbininkai negalėtų iš jos išvykti į kitus Britanijos kraštus, sakė ji.
Paklausus, ar Didžioji Britanija išliks bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje, ministrė atsakė: „Mes manome, kad ne šią kryptį jie pasirinks“.
N. Sturgeon taip pat nurodė, kad neplanuoja atskirų derybų su Europos Sąjunga, bet perspėjo, kad jeigu Škotijai nepavyks išsaugoti ryšių su ES, „nepriklausomybės galimybė turi būti svarstoma toliau“.
Tuo metu britų premjerės Theresos May, kuri iki kitų metų kovo žada pradėti oficialų išstojimo iš ES procesą, atstovas sakė, kad Londonas „atidžiai pažiūrės“ į N. Sturgeon planus.