Europos Parlamento narė Clara Ponsati yra viena iš trijų katalonų europarlamentarų, ieškomų Ispanijos dėl jų vaidmens per nesėkmingą 2017 metų bandymą paskelbti Katalonijos nepriklausomybę referendume, kuris, Madrido sprendimu, buvo nekonstitucinis.
Buvusios katalonų švietimo ministrės ekstradicijos byla svarstyta Škotijoje, kur ji anksčiau gyveno ir dėstė Šv. Andriejaus universitete. Dabar ji gyvena Belgijoje.
64-erių C. Ponsati ekstradicijos svarstymas Edinburgo pirmos instancijos teisme baigėsi vyriausiajam teisėjui Nigelui Rossui pranešus, jog C. Ponsati nurodė negrįšianti į Škotiją iš Belgijos, todėl Škotijos teismai „neturi jurisdikcijos“.
C. Ponsati įgaliotinis Aemeras Anwaras po teismo posėdžio sakė, kad „bylą visa apimtimi dar turi svarstyti Europos Teisingumo Teismas“.
Pasak jo, „Ispanija nepateikė jokio racionalaus argumento, pateisinančio jos piliečių, norinčių taikiai įtikinėti dėl kitokios valdymo formos ar, paprasčiausiai, teisės į apsisprendimą, laikymą nusikaltėliais“.
Trys minimi katalonai, tarp kurių taip pat yra buvęs Katalonijos regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as ir Lluisas Puigas, 2019 metais buvo išrinkti į Europos Parlamentą ir įgijo teisinę neliečiamybę.
Tačiau vienas Europos Sąjungos teismas Liuksemburge liepą nusprendė jų neliečiamybę panaikinti.
Vis dėlto jie tebeturi parlamentinę apsaugą ir gali dalyvauti EP sesijose, sakė A. Anwaras.
Pasak jo, C. Ponsati nori „padėkoti daugybei žmonių Škotijoje ir... visoje Europoje, ypač Katalonijoje, suteikusių jai labai daug paramos ir solidarumo“.
Ji „tikisi, kad vieną dieną galės sugrįžti iš politinės tremties į savo numylėtą Kataloniją“, pridūrė įgaliotinis.
Kitus devynis katalonų pareigūnus, likusius Ispanijoje, šalies Aukščiausiasis Teismas pernai spalį nuteisė 13 metų kalėti. Tarp šių politikų yra buvęs Katalonijos viceprezidentas Oriolis Junquerasas.
Birželį Madridas suteikė jiems malonę ir jie visi išėjo į laisvę.