Vienas šiai bylai artimas šaltinis trečiadienį CNN sakė, kad prieš 63 metų N. Sarkozy yra pradėtas oficialus tyrimas dėl neteisėto kampanijos finansavimo, pasyvaus kyšio ėmimo (nelegalaus pinigų gavimo) ir slėpimo, kad buvo pasisavintos Libijos visuomeninės lėšos.
Pasak šaltinio, N. Sarkozy taip pat yra paskelbta teisėsaugos priežiūra – Prancūzijos tyrėjai gali imtis šios priemonės, kad apribotų įtariamojo judėjimą. Kokie tiksliai apribojimai yra paskelbti N. Sarkozy, neaišku.
Buvęs Prancūzijos lyderis antradienį buvo iškviestas į apklausą ir joje sudalyvavo savo noru, nurodė vienas teismo pareigūnas.
Pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, pažymėjo, kad N. Sarkozy veiksmus tiria kovos su korupcija padalinys.
N. Sarkozy, kuris Prancūzijos prezidento pareigas ėjo nuo 2007 iki 2012 metų, jau seniai persekioja kaltinimai finansiniais pažeidimais.
2012 metų liepą, netrukus po to, kai prezidento poste jį pakeitė socialistas Francois Hollande`as, policija surengė reidą į N. Sarkozy namus – tuo metu vyko tyrimas, kad jis iš „L`Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt per 2007 metų rinkimų kampaniją galėjo priimti neteisėtą finansinę paramą.
Galiausiai 2013 metais šie kaltinimai buvo panaikinti, bet sekančiais metais pradėtas naujas tyrimas, o 2017 metų vasarį vienas teisėjas nurodė N. Sarkozy stoti prieš teismą.
Šie nemalonumai su teisėsauga jį užgriuvo po apmaudaus pralaimėjimo, kai buvęs prezidentas, mėginęs sugrįžti į priekines politikos gretas, per Respublikonų partijos kandidato į Prancūzijos prezidento postą rinkimus liko trečioje vietoje.
Šių rinkimų laimėtojas Francois Fillonas galiausiai pralaimėjo centristų kandidatui Emmanueliui Macronui, kuris vėliau laimėjo prezidento rinkimus prieš Nacionalinio fronto lyderę Marine Le Pen.