Antradienį žurnalas „Atlantic“ pranešė, kad D. Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis susirašinėjo su „Wikileaks“ per tviterį, baigiantis 2016 m. prezidento rinkimams. D. Trumpo jaunesniojo advokatai perdavė susirašinėjimo kopiją Kongreso tyrėjams, vėliau ją gavo leidinys „Atlantic“.
Paaiškėjo, kad „Wikileaks“ ir D. Trumpas jaunesnysis norėjo vieni iš kitų informacijos, taip pat – kad „Wikileaks“ pateikė D. Trumpui jaunesniajam įžūlių pasiūlymų, pvz., paprašyti prezidentu išrinkto tėvo, kad šis pasiūlytų Australijai skirti J. Assange‘ą ambasadoriumi Amerikoje.
Gruodžio 16 d., praėjus mėnesiui po D. Trumpo išrinkimo prezidentu, „Wikileaks“ paprašė D. Trumpo jaunesniojo pasikalbėti su tėvu, kad šis „pasiūlytų“ Australijai paskirti J. Asange‘ą ambasadoriumi į Vašingtoną.
„Sveikas, Donai. Tikimės, puikiai laikaisi, – rašė „Wikileaks“ D. Trumpui jaunesniajam tviteriu. – Dėl pono Assange‘o“: Obama / Clinton padarė spaudimą Švedijai, JK ir Australijai (jo gimtajai šaliai) ir neteisėtai sulaikė poną Assange‘ą. Tavo tėčiui būtų tikrai nesudėtinga ir naudinga pasiūlyti, kad Australija paskirtų J. Assange‘ą ambasadoriumi į Kolumbijos apygardą.“
„Wikileaks“ toliau rašė: „Jis tikrai sumanus, tvirtas žmogus ir garsiausias australas ar panašiai. Jie to nepadarys, bet tai būtų ženklas, kad Australija, JK + Švedija pradėjo laikytis įstatymų ir liovėsi juos apeidinėti, kad įsiteiktų Clintonams.“
„WikiLeaks“ taip pat paragino D. Trumpą jaunesnįjį perduoti savo tėvo mokesčių deklaracijas, kad jos nebūtų paskelbtos kokio nors šališko, neobjektyvaus šaltinio, kaip antai „New York Times“. „Jei jas paskelbsime mes, tai gerokai prisidės prie nuostatos dėl nešališkumo formavimo“, – paaiškino „WikiLeaks“.
Organizacijos atstovai, be kita ko, paragino D. Trumpo kampaniją atmesti rinkimų rezultatus kaip suklastotus, o liepos mėnesį dabartinio prezidento sūnui nurodė paviešinti el. laiškus, kuriuose pateikta išsami jo ryšių su atstovais iš Rusijos informacija.
Nors D. Trumpo jaunesniojo ir „WikiLeaks“ komunikacija dažniausiai buvo inicijuojama vienos pusės, akivaizdu, kad ji vyko labai svarbiu momentu, būtent – likus keliems mėnesiams iki rinkimų – kaip tik tada, kai „WikiLeaks“ publikavo iš Demokratų partijos atstovų kompiuterių nugvelbtus el. laiškus.
JAV žvalgybos agentūros teigia, kad nutekinta informacija buvo gauta ne be Rusijos vyriausybės pagalbos, nors tokį tvirtinimą J. Assange‘as ir neigia.
Socialiniame tinkle „Twitter“ J. Assange‘as pareiškė negalįs patvirtinti įtarimus keliančių pranešimų teisingumo, be to, manąs, kad „Atlantic“ paskelbta istorija yra atitinkamai pakoreguota ir tikrai neatspindi viso konteksto.
J. Assange‘as atkreipė dėmesį į savo paties paskyroje liepos mėnesį paskelbtą „Twitter“ žinutę, kurioje teigė, kad buvo susisiekęs su D. Trumpu jaunesniuoju ir paragino jį paskelbti su savo ir teisininko iš Rusijos susitikimu susijusius el. laiškus, kuriuose, kaip manė, galėjo būti H. Clinton kampanijai nepalankios informacijos.
Pasak J. Assange‘o, iš žinučių matyti, kad „WikiLeaks“ yra linkusi skelbti atvirus klausimus paliekančias publikacijas ir ignoruoja tuos, kurie prašo pateikti išsamesnės informacijos.
„D. Trumpui jaunesniajam buvo duotas griežtas atsakymas, kaip ir įmonei „Cambridge Analytica“. Abiem atvejais „WikiLeaks“ publikacijos buvo išspaustos. Tūkstančiai žmonių apie jas klausinėjo. „WikiLeaks“ net daug patyrusius asmenis gali įtikint, kad yra suinteresuota pateikti savo skelbiamų publikacijų nuorodas“, – rašė J. Assange‘as.
Jis taip pat pridūrė, kad „WikiLeaks“ turi tiek akiplėšiškumo, kad net bandė įtikinti D. Trumpą jaunesnįjį nutekinti savo tėvo mokesčių deklaracijas ir informaciją apie savo paties susitikimą su teisininku iš Rusijos. J. Assange‘as prieina prie išvados, kad „WikiLeaks“ veikiausiai sugeba įkalbėti kai kuriuos žmones pasielgti skaidriai, įtikindama, kad taip bus geriau, atsižvelgiant į jų pačių interesus.
DELFI primena, kad pačiame pernykštės JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje nutekintą medžiagą viešinanti organizacija „WikiLeaks“ nutarė nepublikuoti informacijos, susijusios su Kremliuje vykstančiomis peripetijomis, kad dėmesys nenukryptų nuo Hillary Clinton ir su rinkimais susijusių įsilaužimų į serverius ir kompiuterių sistemas.
J. Assange'as prieš daugiau nei ketverius metus pasislėpė Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų suėmimo. Dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje yra išduotas Europos arešto orderis jį suimti.
„WikiLeaks“ paskelbė daugiau nei 10 mln. nutekintų dokumentų. Pirmą kartą tarptautinio dėmesio šis tinklalapis sulaukė paviešinęs Amerikos karinėje bazėje Gvantanamo įlankoje laikomų kalinių prižiūrėtojams skirtas instrukcijas.
Tačiau tikrąjį pagreitį jis įgijo 2010-aisiais, kai ėmė viešinti duomenis apie JAV karines operacijas Irake bei Afganistane, taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip amerikiečių karinio sraigtasparnio įgula Bagdade sušaudo grupę neginkluotų civilių, tarp jų du žurnalistus.
Tais pat metais „WikiLeaks“ paviešino ir daugybę diplomatinio susirašinėjimo pranešimų iš JAV ambasadų visame pasaulyje.