Penktadienį buvo pranešta apie dar vieną smurtinį incidentą – vienoje Kopenhagos aikštėje vyras smogė Danijos ministrei pirmininkei Mettei Frederiksen. Policija jį sulaikė, tačiau užpuolimo motyvas kol kas nežinomas.
Gegužės 15 d. surengta ataka prieš Slovakijos premjerą R. Fico, per kurią jis buvo kelis kartus pašautas, sukrėtė jo šalį ir visą Europos Sąjungą (ES).
Praėjus kelioms valandoms po balsavimo pradžios Slovakijoje dėmesys nukryps į Italiją, kur taip pat bus atvertos rinkimų apylinkės. Kraštutinių dešiniųjų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni tikisi, kad geri jos partijos rezultatai sustiprins jos įtaką ES.
Daugelyje ES šalių, įskaitant didžiausias ekonomikas Vokietiją ir Prancūziją, taip pat Daniją, EP rinkimai vyks sekmadienį.
Po atakos prieš R. Fico jo kairioji populistinė partija „Smer-SD“ priešrinkiminėse apklausose aplenkė savo pagrindinę liberaliąją varžovę.
Prieš ikirinkiminio žiniasklaidos moratoriumo paskelbimą pastebimai sulysęs R. Fico paskelbė vaizdo žinutę, kurioje apibūdino savo užpuoliką kaip „Slovakijos opozicijos aktyvistą“. „Ši opozicija negalėjo įvertinti, kur dalį visuomenės nuvedė jos agresyvi ir neapykantos kupina politika, ir buvo tik laiko klausimas, kada įvyks tragedija“, – 14 minučių trukmės vaizdo įraše sakė premjeras.
„Smer-SD“ pasinaudojo išpuoliu savo rinkimų kampanijos renginiuose, kurių šūkis buvo „Už Robertą Fico, už Slovakiją“.
Ši partija prieštarauja ES vykdomam ginklų tiekimui Ukrainai. Ji įvardija save kaip „taikos partiją“ ir kritikuoja tariamus „karo kurstytojus“ Briuselyje. Vėliau paaiškės, ar po pasikėsinimo į R. Fico gyvybę pasikeitusi nuomonė paskatins rinkėjų aktyvumą – ankstesniuose EP rinkimuose 2019 m. balsavo tik 22 proc. slovakų.
Nors dramatiškas Slovakijos rinkimų fonas išaugino susidomėjimą, Italijoje tą pačią dieną prasidėsiantis balsavimas, regis, turės daugiau įtakos būsimam ES kursui.
Apklausos rodo, kad G. Meloni partija „Fratelli d’Italia“ surinks 27 proc. balsų – tai prilygtų 22 mandatams. Dėl to G. Meloni gali turėti daug įtakos, nes jos parama gali būti labai svarbi sprendžiant, ar dabartinė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen galės eiti šias pareigas antrą kadenciją.
Italijos lyderė yra sakiusi, kad jos tikslas yra nustumti visas kairiąsias ES partijas į opoziciją.
Prieš balsavimą atliktos apklausos rodo, kad naujame Europos Parlamente kraštutinių dešiniųjų partijoms gali atitekti maždaug ketvirtadalis iš 720 vietų. Tačiau ir toliau numatoma, kad dvi didžiausias EP grupes sudarys U. von der Leyen konservatyvi Europos liaudies partija bei centro kairės Socialistai ir demokratai.