Aplinkosaugos aktyvistė Zuzana Čaputova varžosi su Europos Komisijos vicepirmininku Marošu Šefčovičiumi dėl daugiausiai formalių pareigų šioje 5,4 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Europos valstybėje.
Nugalėtojas taps penktuoju 1993-aisiais nepriklausomybę atgavusios Slovakijos vadovu. Kadenciją baigiantis prezidentas Andrejus Kiska nesiekė perrinkimo ir palaiko Z. Čaputovą.
Kodėl rengiamas antrasis turas?
Nė vienas iš 13 kandidatų neužsitikrino pakankamos daugumos balsų per kovo 16 dieną vykusį pirmąjį turą, taigi dabar slovakai rinksis iš dviejų didžiausią palaikymą užsitikrinusių pretendentų.
Per pirmąjį balsavimą Z. Čaputova surinko 40,6 proc. balsų, o už M. Šefčovičių balsavo 18,7 proc. rinkėjų.
Į antrąjį turą nepateko joks kraštutinių dešiniųjų ar populistų kandidatas. Vis tik daugeliui slovakų kelia nerimą faktas, kad prorusiškai nusiteikęs kandidatas Štefanas Harabinas ir neonacių partijos pirmininkas Marianas Kotleba užėmė atitinkamai trečią ir ketvirtą vietas. Balsus už šiuos du pretendentus iš viso atidavė ketvirtadalis rinkėjų.
Zuzana Čaputova
45 metų teisininkė Z. Čaputova yra Slovakijos politikos kylanti žvaigždė. Ji žinoma dėl savo sėkmingos kova su toksiškų atliekų sąvartynu savo gimtajame Pezinoko miestelyje, esančiame netoli sostinės Bratislavos. Už šias pastangas ji 2016 metais pelnė vieną tarptautinį aplinkosaugos apdovanojimą.
Šią gėjų teises remiančią ir abortų draudimui šioje konservatyvioje katalikiškoje šalyje nepritariančią, du vaikus vieną auginančią moterį palaiko daug rinkėjų, pavargusių nuo korupcijos ir tradicinės politikos.
Be to, Z. Čaputova 2017 metais dalyvavo kampanijoje, po kurios buvo atšauktos malonės, suteiktos kaliniams buvusio autoritarinio premjero Vladimiro Mečiaro.
Ši kandidatė neseniai buvo tapusi partijos „Progresyvioji Slovakija“ – parlamente neatstovaujamos liberaliosios politinės jėgos, parėmusios masinius protestus po galimą korupciją vyriausybėje tyrusio žurnalisto Jano Kuciako nužudymo – pirmininko pavaduotoja. Po pirmojo rinkimų rato ji atsistatydino iš šio posto savo partijoje.
Marošas Šefčovičius
52 metų diplomatas iki 1989 metais įvykusios Aksominės revoliucijos buvo Komunistų partijos narys.
Jis studijavo diplomatiją Maskvos įsikūrusiame Valstybiniame tarptautinių santykių institute. Vėliau jis dirbo įvairiuose diplomatiniuose postuose, o 2004 metais tapo Slovakijos atstovu prie Europos Sąjungos ir po penkerių metų pradėjo dirbti Europos Komisijoje. Nuo 2010 metų jis pavaduoja šios struktūros pirmininką ir yra atsakingas už Bendrijos energetikos politiką.
M. Šefčovičius priėmė pasiūlymą tapti R. Fico kairiosios pakraipos „Smer-SD“ partijos remiamu kandidatu. Šios Slovakijos valdančiosios politinės jėgos reputaciją neseniai apjuodino virtinė korupcijos skandalų.
M. Šefčovičius sako esąs pasirengęs dirbti Slovakijos prezidento poste pasitelkdamas savo diplomatinę patirtį.
Mėgindamas užsitikrinti konservatyviųjų rinkėjų paramą reguliariai bažnyčią lankantis M. Šefčovičius pareiškė palaikantis tradicines šeimos vertybes. Jis yra vedęs ir turi tris vaikus.
Kas pastatyta ant kortos?
Slovakijos prezidentas siūlo ministro pirmininko kandidatūrą, skiria Konstitucinio Teismo teisėjus ir turi teisę vetuoti įstatymus. Vis dėlto šalies parlamentas gali atmesti valstybės vadovo veto paprasta balsų dauguma. Daugumą vykdomųjų įgaliojimų turi premjero vadovaujama vyriausybė.