Rinkimai vyks Slovėnijoje paaštrėjus politiniams nesutarimams. Apžvalgininkai sako, kad šis balsavimas lems, ar valstybėje dar labiau įsigalės dešiniojo populizmo tendencijos, ar ji visgi grįš prie tradiciškai nuosaikios politinės pusiausvyros.
J. Janša, nacionalisto Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkas ir JAV eksprezidento Donaldo Trumpo gerbėjas, varžosi su R. Golobu, charizmatišku elektros inžinieriumi, iki praėjusių metų vadovavusiu pirmaujančiai elektros energijos įmonei.
Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, kad 63-ejų J. Janšos Slovėnijos demokratinė partija (SDS) pagal populiarumą žengia koja kojon su neseniai įkurtu liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimu“ (GS). Jam vadovauja išsilavinimą JAV įgijęs 55 metų R. Golobas, žadantis sudaryti koalicinę vyriausybę, kurioje drauge dirbs centro ir kairiosios politinės jėgos.
Analitikai teigia, kad susirūpinimas dėl įstatymo viršenybės stiprina opoziciją, o R. Golobas turi realių galimybių gauti daugumą maždaug 2 mln. gyventojų turinčioje Alpių šalyje, 2004 metais įstojusioje į Europos Sąjungą.
Dešimtys tūkstančių žmonių reguliariai rinkdavosi į antivyriausybinius mitingus, kaltindami J. Janšą autoritarizmu nuo pat jo atėjimo į valdžią 2020 metų kovą.
Opozicija, rinkimus vadinanti „referendumu dėl demokratijos“, kaltina J. Janšą, kad jis, kaip ir jo sąjungininkas V. Orbanas kaimyninėje Vengrijoje, bando pakenkti demokratinėms institucijoms ir spaudos laisvei.
„Jei toks tempas išliks ir toliau, po ketverių metų būsime labai arti to (valstybės kontrolės sugriežtinimo, kaip Vengrijoje ir Lenkijoje)", – naujienų agentūrai AFP sakė vieno iš pagrindinių Slovėnijos dienraščių „Delo“ apžvalgininkas Urošas Esihas.
Jo teigimu, šie rinkimai yra „lūžio taškas“, kai Slovėnijoje susiduria „liberalios ir neliberalios politinės jėgos“.