Nustatyta, kad sparno viduje įvyko ne mažiau kaip trys sprogimai, tačiau kokie eksperimentai ir tyrimai leido konstatuoti šį faktą, nenurodoma.
Sausio 8 d. tuometinis Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius pareiškė, kad technines katastrofos aplinkybes pateikianti ataskaita bus parengta balandį, tačiau ji nebus išsami, o tik pagrindinių išvadų suvestinė.
2017 m. rugpjūčio 9 d. Varšuvoje buvo paskelbtas pranešimas, informuojantis apie dar ore įvykusį prezidento lėktuvo sparno sprogimą.
Rusijos tyrimų komitetas tokį tvirtinimą palaikė neturinčiu jokio racionalaus pagrindo. Pasak oficialios komiteto atstovės Svetlanos Petrenko, iš karto po katastrofos buvo įvykdytos balistinė ir sprogimo aplinkybių ekspertizės, nepateikusios jokių įrodymų apie lėktuvui padarytą poveikį. Atstovė tvirtina, kad iki pat smūgio į beržą orlaivis Tu-154 nebuvo pažeistas.
Spalio mėnesį Rusija buvo apkaltinta įkalčių slėpimu, neva įrodančiu, kad lėktuve iš tiesų įvyko sprogimų. Laikraščio „Gazeta Polska“ duomenimis, Maskva „patarė“ ankstesnei lenkų komisijai „pašalinti dalį įrašo, liudijančio apie lėktuve veikusio automatinio rašytuvo užfiksuotą 4,5 sekundės trukusį staigų temperatūros šuolį“.
Gruodžio 14 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Lenkijos bandymas užkrauti atsakomybę dėl lėktuvo, kuriuo skrido L. Kaczynskis, katastrofos yra visiškos nesąmonės ir mėginimas blefuoti. „Kur lėktuvas pakilo? Maskvoje ar Varšuvoje? Štai ten ir galėjo įmontuoti [sprogmenis]. <...> Ieškokite pas save, vadinasi“, – sakė V. Putinas.
Lenkijos karinėms oro pajėgoms priklausęs lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido aukščiausio rango Lenkijos politikai, tarp jų ir tuometinis Lenkijos prezidentas L. Kaczynskis su žmona, sudužo 2010 metų balandį netoli Smolensko. Per katastrofą žuvo visi 96 orlaiviu skridę asmenys – keleiviai ir ekipažo nariai.