Dėmesys – alternatyviajai dešinei
,,Jūs mūsų neišstumsit!“ – tokius šūkius skandavo šimtai baltųjų demonstrantų, besinešančių degančius fakelus. Susidūrę su demonstracijos priešininkais, šiuos deglus panaudojo ir muštynėse. Kitą dieną neonaciai ir baltųjų viršenybės šalininkai Šarlotsvilio mieste, Virdžinijoje, surengė dideles eitynes, pavadintas ,,Sujunkime dešiniuosius“.
Jie protestavo prieš planus pašalinti JAV pilietinio karo konfederatų generolo, vergvaldžio Roberto Lee statulą. Čia taip pat įsiplieskė smurtas tarp kraštutinių dešiniųjų ir jiems oponuojančių aktyvistų. Neišvengta aukų – kaip įtariama, naciams prijaučiantis vaikinas automobiliu rėžėsi į rasizmo priešininkų minią ir užmušė moterį, dar 19 žmonių sužeisti.
Pasak eitynes stebėjusios Virdžinijos universiteto docentės Nicole Hemmer, eitynėmis kraštutinių dešiniųjų atstovai pasiekė, ko norėjo: „Tai tikrai svarbus įvykis, nes smurtas daugeliu atvejų buvo radikalus, jis siejamas su neonaciais ir baltaisiais nacionalistais, kad taip greitai pasireiškė netvarka. Galiausiai tuo, kad žmonėms, atvykusiems į Šarlotsvilį sukelti neramumų, pasisekė – jie gavo, ko norėjo. Jie norėjo dėmesio ir konflikto, gavo ir tą, ir tą.“
Visą savaitę po neramumų Šarlotsvilyje JAV didelis dėmesys skiriamas vadinamajai alternatyviajai dešinei. Vienas judėjimo lyderių Richardas Spenceris pabrėžia baltųjų tapatybės politiką ir sako, kad tai tik dar vienas būdas kalbėti apie rasizmą – tai reiškia, kad baltieji visuomenėje turėtų galios turėti daugiau nei kiti.
„Tuomet į šalį būtų įleidžiami tik baltieji imigrantai, afroamerikiečiai ir kiti ne baltieji būtų priskiriami antrosios klasės piliečiams. Taip pat ,alternatyviajai dešinei svarbu vyrą iškelti prieš moterį. Prieš moteris ir feminizmą nukreiptos idėjos – didelė grėsmė, apie kurią nedaug kalbame. Taigi, tai hierarchinė grupė, baltąjį vyrą matanti piramidės viršūnėje ir norinti apginti būtent tokią socialinę tvarką“, – teigia R. Spenceris.
Anot jo, tai visiškai alternatyvi vizija, kaip atsakas arba ataka, nukreipta prieš daugiakultūrę visuomenę: „Jie nemano, kad JAV stipresnės dėl to, kad turime tokią čia gyvenančių žmonių įvairovę. Jie mano, kad tai tik silpnina šalį. Todėl iš esmės oponuoja daugiakultūriškumui ir jaučia grėsmę dėl tų žmonių, kurie aukština įvairovę.“
Kritika D. Trumpui
„Alternatyviosios dešinės“ („Alt-right“) terminą R. Spenceris pradėjo vartoti dar 2008 m. Ilgą laiką virtualioje erdvėje besireiškę judėjimo nariai suaktyvėjo per ir po Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos. Baltųjų viršenybės siekianti grupė itin remia D. Trumpo prieš imigraciją nukreiptą politiką. Tiesa, kai kurios žiniasklaidos priemonės ar mokslininkai vengia vartoti šį terminą. Pasak jų, taip save vadinantys judėjimo šalinininkai tikslingai sušvelnina pavadinimą, kuriuo dangstosi rasistinių tikslų siekiantys asmenys.
Anot Virdžinijos universiteto docentės N. Hemmer, sunku apskaičiuoti, kiek narių ir rėmėjų turi ši grupė. Pasak jos, per neramumus Šarlotsvilyje alternatyvioji dešinė savo veiksmus iš labiau internetinio perkėlė į realų pasaulį.
„Iš tiesų neturime konkrečių skaičių, dėl to ši grupė tokia įdomi. Įprastai alternatyvioji dešinė egzistuodavo interaktyviai (internete), dėl to būdavo labai sunku suvokti, kokie tie skaičiai yra. Eitynės iš interaktyvaus pasaulio perkėlė juos į realų pasaulį, ir mes jau galime juos iš tikrųjų pamatyti“, – pastebi N. Hemmer.
Po įvykių Šarlotsvilyje žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys krypo į JAV prezidentą. Iš pradžių D. Trumpas kalbėjo apie ,,daugelio šalių“ smurtą. Tokie jo komentarai paskatino ne tik demokratų, bet ir respublikonų kritiką. Kiek vėliau prezidentas griežtai pasmerkė tokias grupes, kaip Kukluksklanas, neonaciai ir siekiantieji baltųjų viršenybės. Alternatyviosios dešinės šalininkai po šios kalbos džiaugėsi, kad baltųjų nacionalistų D. Trumpas į šį sąrašą neįtraukė.
Dar didesnės kritikos bangos prezidentas sulaukė per ir po spaudos konferencijos Niujorke. D. Trumpas grįžo prie ankstesnės pozicijos, kad dėl smurto Virdžinijoje kaltos abi pusės, šį kartą pabrėždamas ir, kaip jis teigė, alternatyviosios kairės stovyklą.
Pasak N. Hemmer, toks pusių sulyginimas nėra tinkamas, nes pirmiausia termino „alternatyvioji kairė“ nėra – tai tiesiog būdas grupes, protestavusias prieš baltuosius nacionalistus Šarlotsvilyje, sulyginti su alternatyviais dešiniaisiais ir sakyti, kad abi šios pusės yra tokios pačios – abi smurtaujančios, abi prieštaraujančios šalies idėjoms.
„Baltuosius nacionalistus ir tuos, kurie jiems oponuoja, sudėti į tą pačią moralinę plotmę ar lygį – nerimą keliantis pareiškimas. Manau, kad daugelį amerikiečių iš skirtingo politinio spektro tokie komentarai gerokai sutrikdė, ir ne veltui. Baltieji nacionalistai džiaugėsi dėl šių D. Trumpo pasakymų. Jie suprato tai kaip jų pasaulėžiūros ir smurto Šarlotsvilyje gynimą. Tai, kad Baltieji rūmai atrodo bent jau netiesiogiai remiantys jų motyvus, nėra gerai“, – mano N. Hemmer.
JAV veikia per 900 neapykantos grupių
Ne pelno siekianti organizacija ,,Pietinio skurdo teisės centras (SPLC)“ skaičiuoja, kad iš viso JAV veikia per 900 neapykantos grupių. Kaip rašo amerikiečių leidinys „Foreign Policy“, Federalinių tyrimų biuras dar gegužę perspėjo apie baltųjų viršenybės siekiančių grupių išpuolius. Žvalgybos pranešime teigiama, kad šios grupės per pastaruosius 16 metų surengė daugiau išpuolių nei kokia nors kita vidaus ekstremistų grupė.
Po įvykių Šarlotsvilyje alternatyviosios dešinės atstovai kalba apie atsivėrusią Pandoros skrynią, skelbia apie organizuojamas eitynes kituose JAV miestuose. Anot N. Hemmer, sulaukus žiniasklaidos dėmesio, grupės gretos gali didėti, todėl reikia galvoti apie tokias eitynes ne tik kaip apie priemonę, užtikrinančią žiniasklaidos dėmesį, bet ir kaip apie būdą, padedantį kurti ir stiprinti šį judėjimą.
„Tai ir kelia didžiausią susirūpinimą, nors tikiu, kad ir opozicija didės, bet manoma, jog tokiu keliu jie užverbuos naujų narių“, – pabrėžia docentė.
Jos nuomone, pirmasis kelias juos sustabdyti – prezidento lyderystė, bet, kadangi to tikėtis nelabai galime, labai svarbu, kad politikai – ir respublikonai, ir demokratai – tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygiu ryžtingai pasmerktų šias grupes, kad taptų aišku, jog jų idėjos yra nepriimtinos amerikietiškai tradicijai, svarbu ginti demokratines institucijas. Be to, priduria docentė, patys amerikiečiai turėtų parodyti, kad jie nesutinka, jog šios vertybės reprezentuotų JAV.
Nors alternatyvios dešinės rėmėjai itin aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, didesnio populiarumo susilaukia ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos įrašai. Po neramumų Šarlotsvilyje „Twitteryje“ jis pasidalijo Nelsono Mandelos citata „Niekas negimsta nekęsdamas kito žmogaus dėl jo odos spalvos, kilmės ar religijos“.
Prie šio įrašo jau daugiau nei 4 mln. vartotojų paspaudė mygtuką „like“ ir taip jis tapo labiausiai „pamėgtu“ „Twitterio“ įrašu.