Abu vadovai mėnesį kivirčijosi dėl pareigūnų įdarbinimo ir atleidimo Somalio saugumo agentūrose, o šis ginčas sukėlė nerimą dėl stabilumo šalyje, besistengiančioje suvaldyti jau daugelį metų trunkantį islamistų sukilimą.
Tačiau vėlai ketvirtadienį paskelbtame bendrame pareiškime prezidentas Mohamedas Abdullahi Mohamedas ir premjeras Mohamedas Husseinas Roble pabrėžė, kad jiedu „susitarė paspartinti rinkimų procesą federalinių valstijų narių raginimu per artimiausias kelias savaites pradėti parlamento [žemųjų rūmų] rinkimus“.
Rugsėjį kova dėl valdžios išsiliejo į viešumą, kai M. H. Roble atleido Somalio žvalgybos vadovą dėl jaunos agentės dingimo rezonansinio tyrimo eigos.
Pravarde Farmajo žinomas prezidentas ignoravo premjero sprendimą ir paskyrė atleistą žvalgybos pareigūną savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais. Valstybės vadovas taip pat paskelbė įšaldantis M. A. Mohamedo vykdomuosius įgaliojimus, kol pasibaigs rinkimų procesas.
M. A. Roble savo ruožtu apkaltino Farmajo pastangomis sabotuoti vyriausybės darbą.
Ketvirtadienį abu lyderiai pareiškė, kad nebesiginčys dėl paskyrimų ir parems teisminį tyrimą dėl agentės Ikran Tahlil dingimo. I. Tahlil artimieji kaltina ją įdarbinusią Nacionalinę žvalgybos ir saugumo agentūrą jos nužudymu.
„Vadovybė susitarė leisti teisminėms institucijoms imtis Ikran Tahlil bylos tyrimo ir nurodė saugumo agentūroms padėti teisingumo sistemai atlikti tyrimą“, – rašoma minėtame pareiškime.
Somalio Pietvakarių valstijos prezidentas, vadovavęs tarpininkavimo pastangoms užbaigti šį konfliktą, tokią žinią pasveikino.
„Dėkoju ir prezidentui, ir ministrui pirmininkui už jų kompromisus ir pademonstruotą atsakomybę... Šį vakarą konfliktas baigėsi ir šalyje įsivyraus taika, leisianti surengti rinkimus“, – ketvirtadienio vakarą sakydamas kalbą pabrėžė Abdiazizas Hassanas Mohamedas.
Aklavietė dėl rinkimų
Somaliui jau daugelį mėnesį nepavyksta surengti rinkimų.
Farmajo ketverių metų kadencija baigėsi vasarį, bet balandį parlamentas ją pratęsė. Kai kurie prezidento oponentai tokį žingsnį palaikė valdžios užgrobimu, o Mogadiše įsiplieskė aukų pareikalavę susišaudymai.
M. H. Roble parengė naują rinkimų tvarkaraštį, tačiau procesas įstrigo, o praėjusį mėnesį premjeras apkaltino Farmajo mėginimu jį sužlugdyti.
Žemųjų parlamento rūmų rinkimai turėjo įvykti laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 25-osios, tačiau balsavimas dar neprasidėjo, nes kai kurios valstijos dar nebaigė rinkti aukštųjų parlamento rūmų.
Rinkimai Somalyje vyksta pagal sudėtingą netiesioginį modelį, kai valstijų asamblėjos ir klanų delegatai renka įstatymų leidėjus į nacionalinį parlamentą, o šis savo ruožtu pasirenka prezidentą.
Pasak analitikų, aklavietė atitraukė dėmesį nuo didesnių Somalio problemų, visų pirma nuo džihadistų judėjimo „al Shabaab“ sukilimo.
Prieš dešimtmetį šie teroristų tinklo „al Qaeda“ sąjungininkai buvo išstumti iš Mogadišo, tačiau jie tebekontroliuoja daugybę kaimiškų vietovių ir teberengia pražūtingus išpuolius sostinėje ir kitur.