Tačiau šalies gyventojai pasakė: ačiū, bet ne.
Vakcinos „Sputnik V“ paklausa yra tokia maža, kad vyriausybė ketina atsikratyti didžiąja dalimi 200 tūkst. įsigytų dozių.
Liepos 1 d. buvo paskutinė diena, kai slovakai dar galėjo pasiskiepyti „Sputnik V“. Kadangi šalyje esančių rusiškos vakcinos atsargų tinkamumo laikas baigiasi liepos mėnesio pabaigoje, vyriausybė planuoja likusias 160 tūkst. dozių parduoti ar padovanoti.
Naujausi (birželio 23 d.) duomenys rodo, kad abi „Sputnik V“ dozes gavo tik maždaug 8 tūkst. slovakų, o 14 tūkst. dar laukia savo eilės.
Keturios Vakarų Balkanų šalys – Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Albanija ir Juodkalnija – gali būti tarp valstybių, gausiančių nebereikalingas dozes – už pinigus arba kaip dovaną.
Slovakijos vyriausybė paskelbė, kad padovanos nenurodytą kiekį dozių minėtosioms šalims „ir prisidės prie bendro tikslo – sumažinti pandemijos padarinius – įgyvendinimo“.
Argentina taip pat pranešė norinti įsigyti vakcinos dozių.
Slovakijos sprendimas parduoti ar padovanoti „Sputnik V“ dozes yra naujausias smūgis tarptautiniam vakcinos įvaizdžiui. Sulaukęs šiokio tokio susidomėjimo pavasarį, rusų gaminys susidūrė su keletu rimtų kliūčių reguliavimo srityje ir iki šiol nėra patvirtintas Europos vaistų agentūros.
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi nusiteikęs dar pesimistiškiau ir neseniai reporteriams pareiškė, kad „Sputnik V“ gali ir negauti Europos Sąjungos (ES) patvirtinimo.
„Sputnik“... dar nesugebėjo gauti ir galbūt niekada negaus EVA (Europos vaistų agentūros) patvirtinimo“, – Briuselyje sakė M. Draghi.
Dabartinė situacija sudaro didelį kontrastą kovo mėnesį I. Matovičiaus feisbuke parašytai skambiai žinutei, kad vakcina „iš esmės pakeis“ kovą su pandemija. Tada Slovakijos premjeras pacitavo apklausos rezultatus – neva 475 tūkst. slovakų skiepytųsi tik „Sputnik V“. Iš viso jis nupirko 2 mln. dozių, nepasitaręs nei su savo koalicijos partneriais, nei su kuria nors kompetentinga šalies institucija.
Du I. Matovičiaus koalicijos partneriai nedelsdami užginčijo ministro pirmininko veiksmus, ir po kilusio triukšmo jis buvo priverstas apsikeisti pareigomis su tuometiniu finansų ministru Eduardu Hegeriu.
Galiausiai I. Matovičius tapo labiausiai nepatikimu politiku šalyje.
Beje, dėl daugybės vėlavimų Slovakija gavo tik 200 tūkst. dozių.
„Sputnik V“ reikalams vis prastėjant, sušlubavo ir šalies platesnio vakcinavimo programa. Remiantis „Politico“ vakcinacijos duomenimis, Slovakija rikiuojasi ES valstybių narių sąrašo apačioje – vos 37 proc. skiepytinų šalies gyventojų gavo bent vieną vakcinos dozę.
Dėl lėto vakcinacijos tempo šalies sveikatos apsaugos ministras Vladimiras Lengvarsky apytikriai paskaičiavo, kad iki vasaros pabaigos dvi vakcinos dozes gaus tik 40 proc. šalies gyventojų, todėl itin užkrečiama delta atmaina gali sukelti naują koronaviruso bangą.
Didžiausia problema – gyventojų nenoras vakcinuotis. Ją paaštrino ir kai kurių politinių lyderių, įskaitant I. Matovičių, atsisakymas pasiskiepyti. Anot jo, jis laukė, kol 12-os metų amžiaus vaikams bus leista registruotis vakcinacijai, kad galėtų pasiskiepyti su savo dukra.
Taip pat I. Matovičius pašmaikštavo, kad yra labiausiai nepatikimas politikas, todėl pasiskiepijęs vargu ar paskatintų kitus gyventojus ryžtis šiam žingsniui.
„Žmonės kalba, kad niekas nepasitiki Matovičiumi, taigi, ką aš įkvėpčiau?“ – juokavo jis.
Savo ruožtu V. Lengvarsky per televiziją paragino I. Matovičių ir kitus nepasiskiepijusius partijos lyderius pasiskiepyti, „kaip tai padarė kiti žmonės“.
Taip pat vakcinai „Sputnik V“ pakenkė tas faktas, jog nacionalinis vaistų reguliuotojas SUKL atsisakė ją patvirtinti. SUKL vadovė Irena Storova balandžio mėnesį nurodė, kad ikiklinikinių bandymų ir klinikinių tyrimų, kurių rezultatai buvo išspausdinti medicinos žurnale „Lancet“, metu naudotos vakcinos partijos „pasižymi kitokiomis ypatybėmis ir savybėmis, nei į Slovakiją importuotos vakcinos partijos“.
Taip pat ji sakė turinti per mažai duomenų, kad galėtų tinkamai įvertinti vakcinos klinikinių tyrimų rezultatus. Vadovės nusistatymas „Sputnik V“ atžvilgiu privertė I. Matovičių suabejoti šalies mokslo institucijų kompetencija apskritai ir I. Storovos konkrečiai. Tada jis nusprendė apeiti SUKL ir gavo Vengrijos, vienintelės kitos ES valstybės narės, naudojančios „Sputnik V“, laboratorijos patvirtinimą, kad vakcina galima skiepyti slovakus.
Tuo tarpu Rusijos tiesioginių investicijų fondas, atsakingas už vakcinos platinimą visame pasaulyje, „Politico“ sakė, jog Slovakijoje skiepijimo vakcina „Sputnik V“ tempai buvo lėti todėl, kad „tik aštuoni iš 156 šalies vakcinacijos centrų gyventojams siūlė šią vakciną.“ Kita priežastis – „arši dezinformacijos kampanija dėl vidaus politinių priežasčių“.
I. Matovičius nesureagavo į „Politico“ prašymą pakomentuoti „Sputnik V“ likimą, tačiau feisbuke griežtai sukritikavo „galybę kvailų žmonių, [kurie] būtų labai laimingi, jeigu „Sputnik V“ dozių galiojimo laikas baigtųsi ir ši vakcina daugiau nebebūtų naudojama“.
Jis įspėjo, kad be „Sputnik V“ „nepasieksime visuomenės imuniteto... ir bus bereikalingų mirčių“.
Birželio viduryje skelbta, kad Rusiškos vakcinos „Sputnik V“ registracija Europos Sąjungoje (ES), Vokietijos vyriausybės šaltinių duomenimis, gali nusikelti „iki rugsėjo, gal net iki metų pabaigos“.
To priežastis – vakcinos gamintoja Europos vaistų agentūrai (EVA) kol kas nėra pateikusi reikalingų klinikinių tyrimų duomenų, skelbia sužinojusi naujienų agentūra „Reuters“. Tai esą turėjo būti padaryta iki birželio 10 dienos.
Rusijos valstybinis fondas RDIF, kuris platina „Sputnik V“ preparatą, šią informaciją pavadino neteisinga. Visi klinikinių tyrimų duomenys esą yra pateikti ir sulaukė teigiamo įvertinimo. RDIF nurodė, kad klinikinių duomenų vertinimas tęsiasi ir vėlavimų nėra. Fondo teigimu, sprendimo tikimasi „per ateinančius du mėnesius“. EVA situacijos nekomentavo.
RDIF jau tiekia vakciną kai kurioms šalims. Nors EVA dar nėra patvirtinusi rusiškos vakcinos, ją jau naudoja ES narės Vengrija ir Slovakija.