Apie šį sprendimą, priimtą per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, paskelbė Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis, pirmininkavęs šiam renginiui.
ES pareigūnai nurodė, kad šis sprendimas įsigalios liepą ir bus taikomas 26 Šengeno erdvės šalyse. Šengeno zonai priklauso 22 ES valstybės.
R.Kozlovskis sakė, kad „rizikos indikatoriai, kurie būtų naudojami atrinkti tokius keliautojus ir jų dokumentus nuodugnesniam patikrinimui, tebėra derinami ES pareigūnų ir Bendrijos šalių
Paklaustas, ar tai būtų sprendžiama pagal asmens išvaizdą, religiją arba keliautojų turimas knygas, Latvijos pareigūnas atsisakė pateikti detalių, bet pažymėjo, kad šios priemonės pagrindiniu taikinius taps europiečiai, vykstantys prisidėti prie ekstremistinių islamo grupuočių Irake bei Sirijoje.
„Deja, užsieniečių kovotojų skaičius gana dramatiškai didėja, – aiškino R.Kozlovskis. – Turime kažką daryti, kad apribotume tokių asmenų judėjimą. Deja jie daugiausiai ES piliečiai.“
Bendrijos pareigūnai sakė, kad tarp kriterijų, naudojamų atpažinti potencialiems kovotojams, nebus naudojama informacija apie keleivių etninę kilmę ir panašius veiksnius, tokius kaip oro bendrovių keleivių užsisakomi specialūs patiekalai, atitinkantys religinius suvaržymus maistui. Tačiau bus atkreipiamas dėmesys į kelionės tikslą ir visą maršrutą.
Stiprindami kovą su terorizmu, ES ministrai taip pat nurodė liepą įkurti specialų Europolo padalinį, kuris bendradarbiautų su interneto paslaugų tiekėjais, šalindamas teroristus palaikantį arba kitokį ekstremistinį turinį tinklalapiuose arba socialiniuose tinkluose.
ES sutelkė dėmesį į kovą su terorizmu po sausio 7–9 dieną įvykdytų teroro išpuolių Paryžiuje, kurie nusinešė iš viso 17 aukų gyvybių.
Kaip rodo statistika, maždaug 4 tūkst. Europos šalių piliečių nuo spalio išvyko padėti radikalioms musulmonų grupuotėms Irake ir Sirijoje. ES vyriausybės nori užkirsti kelią jų išvykimui, taip pat stengiasi sučiupti ekstremistus, kai jie grįžta į tėvynę, ketindami surengti teroro atakų jos teritorijoje.
Spaudos konferencijos pabaigoje R.Kozlovskis nurodė, kad per susitikimą taip pat buvo svarstytas pasiūlymas, kad visų į Šengeno zoną atvykstančių arba iš jos išvykstančių asmenų pasų informacija būtų tikrinama pagal elektronines duomenų bazes, tačiau kol kas jokių sprendimų nebuvo priimta.
Manoma, kad 2014 metais į Šengeno zoną, kurios viduje keliautojai gali laisvai kirsti valstybių sienas ir nebūti tikrinami imigracijos arba muitinės pareigūnų, atvyko arba iš jos išvyko 564 mln. keliautojų.