Nauji NATO duomenys rodo, kad Aljanso gynybos išlaidų tikslą turėtų pasiekti 23 sąjungininkės. Vien sąjungininkės Europoje ir Kanada net 17,9 proc. turėtų padidinti išlaidas gynybai.
„Tai naudinga ir Europai, ir Amerikai“, – Vašingtone sakė J. Stoltenbergas, gyręs išlaidų didinimą ir pabrėžęs, kad „didelė dalis šių papildomų pinigų išleidžiama čia, Jungtinėse Valstijose“. „Per pastaruosius dvejus metus daugiau nei du trečdaliai Europos įsigijimų gynybos srityje buvo atlikti su JAV įmonėmis. Sutartys su JAV gynybos įmonėmis siekia daugiau nei 140 mlrd. JAV dolerių“, – sakė jis.
Nuo 2006 m. NATO narės įsipareigojo skirti gynybai bent 2 proc. savo BVP, tačiau tik kelios jų pasiekė šį tikslą. Tai nuvylė JAV, didžiausią Aljanso narę ir dominuojančią karinę galią. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, NATO susitarė, kad 2 proc. BVP būtų minimalios išlaidos gynybai. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ypač piktinosi sąjungininkėmis, nesilaikančiomis šio įsipareigojimo. D. Trumpas siekia grįžti į Baltuosius rūmus po lapkritį vyksiančių rinkimų ir anksčiau per kampaniją sakė, kad nesuteiks JAV paramos nepakankamai gynybai skiriančioms NATO sąjungininkėms, jei Rusija jas užpultų.
Pagal išlaidas gynybai pirmaujančios šalys yra Lenkija, skirianti gynybai 4,12 proc. BVP, ir Estija, skirianti 3,43 proc. ir lenkianti JAV, kurių išlaidos gynybai sudaro 3,38 proc. BVP.
Ispanija, Slovėnija ir Liuksemburgas šiuo metu gynybai išleidžia mažiau nei 1,3 proc. BVP. Nuo NATO tikslo gerokai atsilieka Belgija (1,3 proc.), Kanada (1,37 proc.), Italija (1,49 proc.) ir Portugalija (1,55 proc.). Pasiekti tikslą pirmą kartą šiemet įsipareigojo Vokietija, ketinanti skirti gynybai 2,12 proc. BVP.
Prognozuojama, kad šiais metais JAV gynybai išleis maždaug 968 mlrd. dolerių, o tai daugiau nei dvigubai viršija visų kitų narių išlaidas gynybai kartu sudėjus.
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atvyko į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu ir aptarti svarbų NATO vadovų susitikimą, liepos mėnesį vyksiantį Vašingtone. Per jį Aljanso lyderiai sieks patvirtinti planą, pagal kurį NATO pirmą kartą imtųsi koordinuoti karinę pagalbą Ukrainai, oficiali misija pavadinta NATO saugumo pagalba ir mokymai Ukrainai (NSATU). Iki šiol atskirų NATO šalių paramą Ukrainai koordinuoja neformali JAV vadovaujama Ukrainos gynybos kontaktinė grupė.
Vokietijos išlaidos gynybai šiais metais sieks 90,6 mlrd. eurų
Vokietija pranešė NATO, kad šiais metais gynybai skirs 90,6 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad aiškiai pasieks Aljanso nubrėžtą 2 proc. tikslą. Remiantis nauja NATO apžvalga, ši rekordinė suma atitinka 2,12 proc. prognozuojamo Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis būtų aukštesnis, nei tikėtasi metų pradžioje.
Vokietija Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje įsipareigojo šiais metais pirmą kartą pasiekti 2014 m. sutartą NATO gynybos išlaidų tikslą. Jis numato, kad šalys narės kasmet turi skirti gynybai bent 2 proc. savo BVP.
NATO gynybos biudžetas šiemet sudarys beveik 1,5 trilijono JAV dolerių
Prieš Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimą Šiaurės Atlanto aljansas paskelbė dar vieną gynybos išlaidų suvestinę, pagal kurią bendras visų NATO šalių gynybos biudžetas dabartinėmis kainomis 2024 metais sieks beveik 1,5 trilijono JAV dolerių.
Pasak „Ukrinform“, suvestiniai duomenys apie gynybos išlaidas ir atitinkamas infografikas paskelbti NATO interneto svetainėje.
Suvestinės duomenys rodo, kad Europos sąjungininkių ir Kanados išlaidos gynybai iki 2014 metų, t. y. iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą, mažėjo, vėlesniais metais ėmė nuosekliai augti, o po 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, jos smarkiai išaugo.
Prieš 10 metų Rusijai įsiveržus į Ukrainą, sąjungininkai nustatė 2 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą. Šį tikslą 2023 metais viršijo 10 šalių, o šiemet tokių šalių skaičius tarp sąjungininkių turėtų išaugti iki 23.
Šalys, kurių išlaidos gynybai nesiekia 2 proc. nuo BVP, tebėra Kroatija, Portugalija, Italija, Kanada, Belgija, Liuksemburgas, Slovėnija ir Ispanija.
Vertinant absoliučiais dydžiais (dabartinėmis kainomis), per pastaruosius 10 metų bendros NATO sąjungininkių išlaidos gynybai išaugo nuo 943 mlrd. 218 mln. JAV dolerių 2014 metais iki 1 trilijono 474 mlrd. 399 mln. JAV dolerių 2024-aisiais (prognozuojama).
Šių metų išlaidų didžioji dalis tenka JAV – 967 mlrd. 707 mln. dolerių, o bendros Europos sąjungininkių ir Kanados išlaidos gynybai atitinka 506 mlrd. 693 mln. dolerių.
JAV, palyginti su kitomis NATO narėmis, turi daugiausia karių – 1 mln. 300 tūkst., o Europos sąjungininkės ir Kanada kartu sudėjus – 2 mln. 118 tūkst.
Tarp šalių, turinčių daugiau nei 100 tūkst. karių, yra Prancūzija (204,7 tūkst.), Vokietija (185,6 tūkst.), Graikija (110,8 tūkst.), Italija (171,4 tūkst.), Lenkija (216,1 tūkst.), Ispanija (117,4 tūkst.), Turkija (481 tūkst.) ir Jungtinė Karalystė (138,1 tūkst.).
Iš viso NATO šalyse, įskaitant JAV, Kanadą ir Europos šalis, yra 3 418 600 karių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 9-11 dienomis Vašingtone vyks jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas, skirtas Aljanso 75-mečiui. Tikimasi, kad per susitikimą sąjungininkai susitars, jog 2 proc. nuo BVP dydžio išlaidos gynybai turėtų būti vertinamos ne kaip tikslas, o kaip minimalus NATO valstybių narių gynybos biudžetas.