Prisimindamas diskusijas apie tokių šalių, kaip Lenkija, Čekija ir Vengrija priėmimą dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, J. Stoltenbergas sakė, jog ir tada būta būgštavimų, kad plėtra susilpnins NATO ir išprovokuos Maskvą. Tačiau galiausiai buvo pripažinta kiekvienos šalies teisė pačiai pasirikti savo kelią ir atvertos durys į NATO. „Vargu, ar koks kitas sprendimas šiuolaikinėje istorijoje taip stipriai pakeitė Europą“, – akcentavo J. Stoltenbergas.
Kalbėdamas apie NATO plėtrą, J. Stoltenbergas tris dienas truksiančio viršūnių susitikimo pradžioje aiškiai parėmė tas Aljanso nares, kurios yra labai atviros Ukrainos norui prisijungti prie organizacijos.
Vis dėlto pozityvių sprendimų šia kryptimi – pirmiausiai dėl JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasipriešinimo – nesitikima.
Kitos sąjungininkės argumentuoja, jog Rusijai turi būti aiškiai parodyta, kad jis nepajėgs sutrikdyti Ukrainos prisijungimui prie NATO.
J. Stoltenbergas dar kartą paragino teikti daugiau karinės paramos Ukrainai. Ši parama reiškia išlaidas ir rizikas. Tačiau „didžiausi kaštai ir didžiausia rizika bus, jei Rusija laimės Ukrainoje“. Tai sustiprintų ne tik Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet ir padrąsintų kitus autoritarinius vadovus Irane, Šiaurės Korėjoje ir Kinijoje, įspėjo NATO lyderis.
„Dabar yra metas ginti laisvę ir demokratiją. Ta vieta yra Ukraina“, – pažymėjo J. Stoltenbergas. Geriausia, anot jo, „sunkius sprendimus priimti politiškai drąsiai ir morališkai aiškiai“.
Sieks stiprinti gynybos pramonę
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose paskelbė apie naują susitarimą dėl gynybos pramonės stiprinimo. Būtina daugiau investuoti, plėsti gamybą ir gerinti transatlantinį bendradarbiavimą, sakė jis ginkluotės įmonių atstovams.
Karas Ukrainoje parodė, kad ginklų ir amunicijos atsargos yra per mažos, o gamybos pajėgumai per menki, kalbėjo J. Stoltenbergas. Be to, esą yra didelių spragų dėl suderinamumo, t. y. ginkluotųjų pajėgų gebėjimo bendradarbiauti daugiataučiu pagrindu.
Kaip to pavyzdį J. Stoltenbergas nurodė problemas Vokietijos ir Nyderlandų korpuse. Čia standartinė olandų 155 mm amunicija negali būti naudojama vokiečių haubicose ir atvirkščiai.
Tačiau kaip teigiamą bendrų projektų pavyzdį J. Stoltenbergas paminėjo F-35 naikintuvus, kurie gaminami ne tik JAV, bet ir Belgijoje, Kanadoje, Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Be to, kaip tik antradienį pasirašyta bendra nauja sutartis dėl „Stinger“ oro gynybos raketų pirkimo, kurios vertė – beveik 700 mln. JAV dolerių (646 mln. eurų).
Kad būtų pagerintas pastangų planavimas, susitarimas, Aljanso duomenimis, numato, kad visos sąjungininkės ateityje turės pateikti nacionalinius gynybos pramonės planus. Be to, bus dar daugiau bendrų pirkimo projektų ir iniciatyvų dėl vadinamosios karui svarbios amunicijos įsigijimo. Šiai kategorijai, pavyzdžiui, priskiriamos raketos oro gynybos sistemoms, tikslia valdomi sviediniai ir 155 mm artilerijos amunicija.
Konkreti investicijų suma NATO narių susitarime neminima. Tačiau, anot pareigūnų, naujiems tikslams pasiekti reikės dešimčių, o gal net šimtų milijardų eurų.