"Svarbus Latvijos okupacijos fakto pripažinimo tarptautiniu mastu elementas yra teismo išvada dėl šalies raidos istorinio konteksto, kurioje pažymima, kad Latvija ir kitos Baltijos šalys prarado nepriklausomybę 1940 metais, įvykdžius pagal slaptuosius Molotovo-Ribbentropo pakto protokolus Vidurio ir Rytų Europos padalinimą, kuris prieštaravo visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams", - nurodė A.Luotas.
Teismas pripažino aktyvų SSKP ir Latvijos komunistų partijos vaidmenį prijungiant Latviją prie SSRS.
"(Pareikšdamas) šią nuomonę Teismas atmetė teigimą, kad Latvija įėjo į SSRS sudėtį pagal to laiko teisės normas", - pabrėžė A.Luotas.
Teismas taip pat pripažino, jog T.Ždanok atveju teisė balotiruotis buvo apribota ne siekiant "nubausti tuos, kurie buvo prieš demokratinių procesų integraciją, o greičiausiai siekiant, kad nedalyvautų įstatymų leidyboje tie asmenys, kurie aktyviai veikė partijoje, mėginusioje smurtu nuversti šalyje įvestą demokratinį režimą", - sakė A.Luotas.
Teismas pripažino, jog Komunistų partijos dalyvavimą tragiškuose 1991 metų sausio įvykiuose būtų pagrįsta vertinti taip - pagrindiniai Komunistų partijos pareigūnai laikėsi antidemokratiškos pozicijos, nes jie nuo šios pozicijos neatsiribojo. Vertindamas T.Ždanok atvejį Teismas priėjo išvadą, kad ieškovė to nepadarė ir neapgailestavo nepadariusi, nurodė Latvijos URM atstovas.
Teismas pritarė Latvijos vyriausybės nuomonei, kad net dabar, vertinant T.Ždanok vaidmenį ir veiksmus, yra pagrindo nesuteikti jai teisės balotiruotis į nacionalinį parlamentą.
Anksčiau Latvija apskundė EŽTT nuosprendį T.Ždanok byloje, nesutikusi su teismo sprendimu pripažinti T.Ždanok skundą pagrįstu ir išmokėti jai 10 tūkst. eurų (6620 latų) kompensaciją už moralinę žalą ir tiek pat - už teismo ir kelionės išlaidas.
Latvijos skunde nurodyta, kad EŽTT nepakankamai gerai įvertino būtinybę apriboti rinkimų teisę visuomenėje, išgyvenusioje okupaciją ir totalitarizmą.
EŽTT nuosprendis galutinis ir neskundžiamas.
T.Ždanok, viena susivienijimo "Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje" lyderių, padavė į EŽTT skundą dėl jos teisės į laisvus demokratinius rinkimus ir teisės pareikšti savo pažiūras bei susirinkimų laisvės apribojimų.
1997 metais T.Ždanok buvo išrinkta Rygos dūmos deputate, o po metų balotiravosi per rinkimus į 7-ojo šaukimo Seimą, kaip susivienijimo "Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje" iškelta kandidatė. Tačiau kadangi T.Ždanok veikė Latvijos komunistų partijoje po 1991 metų sausio 13 dienos, jos pavardę teko išbraukti iš kandidatų į Seimo deputatus sąrašo.
Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Arnis Cimdaras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar teisėtai T.Ždanok išrinkta Rygos dūmos deputate. 1999 metais Aukščiausiasis Teismas patenkino prokuratūros ieškinį, ir Rygos rinkimų komisija panaikino T.Ždanok deputatės mandatą.
2000 metų birželį T.Ždanok padavė ieškinį į EŽTT, o 2002 metais iškėlė savo kandidatūrą 8-ojo šaukimo Seimo rinkimams. Tačiau Centrinė rinkimų komisija jos pavardę iš kandidatų į deputatus sąrašo išbraukė.