Demonstrantai žygiavo iš įvairių sostinės rajonų, daugelis jų nešė šalies vėliavas ar skandavo „Ne kariniam valdymui“, „Armija gali išduoti, bet gatvė niekada neišduos“.
Sudano de facto vadovas generolas Abdel Fattahas al Burhanas spalio 25 dieną užgrobė valdžią ir sulaikė premjerą Abdallą Hamdoką, bet po tarptautinės bendrijos pasmerkimo ir masinių protestų pagal lapkričio 21-ąją pasirašytą susitarimą sugrąžino jį į postą.
Kritikai peikė susitarimą ir kaltino A. Hamdoką „išdavyste“, o kovos už demokratiją aktyvistai pažadėjo toliau spausti kariškių ir civilių valdžią.
A. F. al Burhanas tvirtina, kad kariškių veiksmai buvo ne perversmas, o žingsnis siekiant „atitaisyti kursą“ pereinant prie visiškos demokratijos po ilgamečio diktatoriaus Omaro al Bashiro nuvertimo 2019 metais.
Pereinamojo laikotarpio vyriausybės vadovas A. Hamdokas teisino susitarimą, kurį pasirašė paleistas iš, faktiškai, namų arešto.
Jis yra sakęs, kad bendradarbiauja su kariškiais siekdamas „sustabdyti kraujo liejimą“, prasidėjusį slopinant protestus prieš perversmą, ir nenorėdamas prarasti „pastarųjų dvejų metų pasiekimų“.
Per protestuotojų susirėmimus su saugumo pajėgomis nuo spalio 25-osios iki lapkričio 22-osios žuvo 45 žmonės, dar šimtai buvo sužeisti.