Pasak Norvegijos pabėgėlių tarybos (NRC) vadovo Jano Egelando, be dviejų pagrindinių kariaujančių Sudano pusių – kariuomenės ir sukarintų Greitosios paramos pajėgų (RSF) – yra daug mažesnių „etninių armijų“, kurios plėšikauja ir „siautėja“ prieš civilius gyventojus.
„Partijos griauna savo pačių namus, žudo savo žmones“, – sakė jis.
Jau devyniolika mėnesių vyksta žiauri kova dėl valdžios tarp kariuomenės ir RSF, kuri privertė daugiau kaip 10 mln. žmonių palikti savo namus, o šalį atsidurti ant bado slenksčio.
„Viskas, ką mačiau, patvirtina, kad tai iš tiesų yra didžiausia humanitarinė krizė, didžiausia bado krizė, didžiausia gyventojų perkėlimo krizė“, – sakė J. Egelandas po kelionės į Sudaną.
Rugsėjį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad badas Sudane „yra beveik visur“.
Sriubos valgyklos buvo priverstos užsidaryti dėl nepakankamo finansavimo. J. Egelandas sakė, kad humanitarinės pagalbos trūkumas reiškia, jog likusieji pagalbos šaltiniai tiesiog „atitolina mirtį, o ne užkerta jai kelią“.
„Didžioji Sudano dalis badauja, ji miršta iš bado“, – sakė jis, pridurdamas, kad badas buvo naudojamas kaip karo metodas.
Kai kurie aprūpinimo maistu specialistai baiminasi, kad iki šių metų pabaigos nuo bado gali mirti iki 2,5 mln. žmonių.
J. Egelandas įspėjo, jog pasaulis „visiškai nuvilia Sudaną“, nes nedaro pakankamai. BBC jis sakė, kad jei Europa nori išvengti pabėgėlių krizės, ji turi investuoti į „pagalbą, apsaugą ir taiką šiame pasaulio kampelyje“.
„Tai nepakankamai finansuojama operacija, nors tai didžiausia pasaulyje ekstremali situacija“, – sakė jis.
BBC teigimu, nuo pilietinio karo pradžios žuvo tūkstančiai žmonių. Teisių gynimo grupės taip pat išreiškė nuogąstavimus, kad Sudane gali vykti etninis valymas ir genocidas.
Nepaisant to, RSF ir kariuomenės taikos derybos buvo bevaisės.
„Karas baigsis, kai šie karo vadai pajus, kad jie gali daugiau prarasti tęsdami kovą, nei elgdamiesi protingai“, – sakė J. Egelandas.
