Moteris prisiminė 1944 metų balandį, kai kartu su tėvais pateko į Aušvicą. Jos atmintyje išliko užrašas virš stovyklos vartų: „Arbeit macht frei“. „Matai, tai negali būti bloga vieta. Čia tik dirbsime iki karo pabaigos“, - ramino ją tėvas.
Didžiojoje Britanijoje išleistoje knygoje „Choice“ (liet. „Pasirinkimas“), Aušvice tikrą pragarą išgyvenusi Edith Eger aprašo dramatišką istoriją, kuri nulėmė jos pačios ir jos šeimos tolesnį gyvenimą.
Po to, kai buvo atvežta į stovyklą, tuo metu 16 metų Edith, kartu su kitais šeimos nariais – vyresniąja seserimi Magda ir mama, bei su kitomis moterimis ir vaikais buvo sustatyti į eilę. Pasitikti kalinius atvyko žymusis „mirties angelas“ Josefas Mengele, pagarsėjęs makabriškais eksperimentais su kaliniais. Edith, kuri prieš atvykdama į Aušvicą nežinojo, kas yra J. Mengele, prisimena jį kaip žmogų šaltu žvilgsniu, bet „beveik mielu“ balsu, kuris klausė, kas iš kalinių serga.
Jis dažnai vykdė naujai atvežtų kalinių atranką. Kartu su SS vyrais ieškojo aukų savo eksperimentams. Labiausiai jį domino dvyniai ir liliputai. Nieko neįtariančios motinos dažniausiai greitai atiduodavo jam savo vaikus.
„Mirties angelas“ taip pat norėjo žinoti, kas iš atvežtųjų nepatenka į 14-40 metų amžiaus grupę. Asmenys, kurie tai pripažindavo, buvo statomi į atskirą eilę.
„Mano mamos plaukai buvo žili, bet jos veidas buvo lygus kaip mano. Ji galėjo prasmukti kaip mano sesuo“, - pasakoja Edith. Prie J. Mengelės jos priėjo visos kartu. Anksčiau motina liepė savo dukroms išpūsti krūtinę ir išsitiesinti, kad atrodytų vyresnės.
J. Mengele kreipėsi į Edith. „Tai yra tavo motina ar sesuo?“, - paklausė.
„Spaudžiau mamos ranką. Tačiau nepagalvojau, kad turiu ją saugoti. Negalvojau apskritai. Atsakiau: motina“, - pasakoja Edith savo prisiminimuose.
Ji pabrėžė, kad stovėdama priešais J. Mengelę netrukus suprato, kokią tragišką klaidą padarė. Kai nacis liepė jos motinai eiti į kairę, Edith bandė ją gelbėti, bet gydytojas patikino, kad netrukus ji vėl išvys mamą. „Ji tiesiog eina nusiprausti po dušu“, - sakė jis.
Edith Eger motina žuvo dujų kameroje, o Edith visą gyvenimą save kaltino dėl to, kad Aušvice pasakė tai, kas lėmė jos motinos mirties nuosprendį.
„Ar galėjau išgelbėti savo motiną? Galbūt. Iki begalybės galiu kaltinti save, kad priėmiau neteisingą sprendimą. Arba galiu priimti, kad svarbesnį sprendimą, nei padariau anuomet, kai turėjau 16 metų, buvau alkana ir išsigandusi, mus supo šunys ir kareiviai su šautuvais, priimu dabar – kai susitaikysiu, kad esu netobulas žmogus“, - savo knygoje parašė Edith.