„Maniau, kad mane pagrobė ateiviai, – „BBC Radio 5 Live“ pasakojo ji. – Tas balsas ir jo skleidžiamos žinutės man veikiausiai kėlė didesnį siaubą, nei tai, kas man nutiko.“
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Jan iš jos namų Aidaho valstijoje pagrobė anksčiau teistas pedofilas, kuris suviliojo ne tik ją, bet ir visą jos šeimą. Jos istoriją pasakojama „Netflix“ dokumentiniame filme „Abducted in Plain Sight“.
Robertas Berchtoldas buvo Brobergų šeimos draugas. Jis vaikščiojo į bažnyčią, buvo tikras bendruomenės ramstis ir privertė šeimą jaustis ypatingai. Kai Jan buvo pagrobta, jos tėvai negalėjo patikėti, kad R. Berchtoldas galėtų nuskriausti jų dukrą.
„Tą vakarą jie paskambino šerifui, nes mes negrįžome iš pasijodinėjimo, arba bent jau jie manė, kad mes ten vykome. Tačiau jie ieškojo ne dingusio ar pagrobto vaiko. Jie manė, kad įvyko automobilio avarija“, – pasakojo Jan.
Tačiau iš tiesų jų dukra buvo nuvežta tūkstančius mylių nuo namų į Meksikos dykumą ir apsvaiginta. Jan atsibuvo R. Berchtoldo namelyje ant ratų. Iš magnetofono sklindantis garsas jai sakė, kad dabar viską kontroliuoja ateiviai, ir kad ji privalo susitikti su vyru ir su juo susilaukti vaiko, kad išgelbėtų planetą. Jan sakė tikėjusi viskuo, ką girdėjo.
„Balsas man sakė: „Tu nueisi į namelio priekį ir susipažinsi su vyru kompanionu“. Jie mane visą laiką vadino „moterimi kompanione“. Aš atsistojau. Ir kas gulėjo ant mažos sofutės namelyje? R. Berchtoldas“, – pasakojo moteris.
Sunku patikėti, bet R. Berchtoldas kitus ketverius metus naudos šią įmantrią istoriją, kad kontroliuotų Jan ir plautų jai smegenis.
„Aš dariau viską, ką man sakė ateiviai, – sakė ji. – Nes jie man sakė, kad mano mažoji sesutė bus pagrobta, jeigu neįvykdysiu misijos susilaukti vaiko ir išgelbėti mirštančią planetą.“
Po penkių savaičių FTB agentai rado Jan ir R. Berchtoldą. Tačiau mergaitė buvo per daug išsigandusi, kad kam nors papasakotų apie ateivius ar apie patirtą smurtą.
„Mano tėtis daugiau R. Berchtoldui neleido peržengti mūsų namų slenksčio ir sugrįžti į mūsų gyvenimą, – pasakojo Jan. – Jis žinojo, kad su juo kažkas tikrai negerai. Tačiau mano tėtis nežinojo, kad jis mane tvirkino ir prievartavo, nes aš nesakiau.“
R. Berchtoldas už Jan pagrobimą kalėjime praleido tik kelias dienas. Reikalas tas, kad likus keliems mėnesiams iki pagrobimo R. Berchtoldas įkalbėjo Jan motiną ir tėvą su juo užsiimti seksu. Tai reiškia, kad jis juos galėjo šantažuoti ir privesti pasirašyti dokumentą, kuriuo jie patvirtino, kad leido Jan vykti su juo į Meksiką.
R. Berchtoldas sugrįžo į jų kaimynystę ir toliau susitikdavo su Jan ir ją kontroliavo.
Atskleidimas
Smurtas ir ateivių istorija buvo neatsiejam Jan gyvenimo dalis, kol prieš savo šešioliktąjį gimtadienį Jan išvyko į vasaros stovyklą. Iki tol ji vengė berniukų.
„Iš esmės buvo tos visos taisyklės, kurių turėjau laikytis ir kurias man pateikė ateiviai, – pasakojo ji. – Negalėjau turėti jokio kontakto su berniukais. Jeigu nepaklusčiau, mano šeima mirtų.“
Taigi, kai vienas berniukas nupirko jai ledų, ji puolė į paniką ir ėmė skambinti namo. Visi buvo sveiki.
„Būtent tada ėmiau bandyti ribas. Per kitus du su puse mėnesio išbandžiau visokių mažų dalykų, kaip pokalbis su vaikinu mokykloje ar sutikimas eiti į šokius... Žinojau, kad jeigu iš pasimatymo grįždavau namo ir tėtis buvo gyvas, mano sesuo nepagrobta ar dingusi, o kita mano sesuo – Karen – neapako, o mama ir aš neišgaravome, tuomet tai nebuvo tikra. Štai kaip viskas vyko“, – pasakojo Jan.
Pamažu ji pradėjo atsiverti šeimai ir pasakoti apie tai, kas jai nutiko. Kaip jai buvo plaunamos smegenys ir kaip vyras, kurį šeima laikė draugu, ją išnaudojo. „Negalėjau labai aiškiai ir detaliai pasakoti apie seksualinį smurtą. Man buvo labai sunku tai padaryti“, – sakė ji.
Kai Jan pasakoja apie ne vienerius metus trukusi smurtą ir kontrolę, sunku patikėti, kad jos tėvai nieko nepastebėjo. „Nemanau, kad jie nutuokė. Turiu omeny, kad tiesiog buvo neįmanoma patikėti, nes jis visai šeimai suteikė tiek meilės“, – sakė moteris.
Išgijimas
Per kitą dešimtmetį Jan pamažu atskleis, kas jai nutiko, lankysis pas psichologą ir susigrąžins savo gyvenimą. R. Berchtoldas dingo ir atsirado tik po beveik trijų dešimtmečių. Jis pasirodydavo renginiuose, kuriuose kalbėdavo Jan, ir prie jos priekabiaudavo.
Ji kreipėsi į policija ir pateikė kaltinimus persekiojimu, ir R. Berchtoldas galiausiai stojo prieš teismą. Tačiau prieš teismui paskelbiant nuosprendį, R. Berchtoldas nusižudė. Už Jan prievartavimą ir kitokį smurtą, o taip pat vėlesnį smurtą prieš kitas mergaites, jis už grotų praleido tik 15 dienų.
Jan ir toliau viešai kalba apie savo patirtį, kad perspėtų žmonės, jog smurtautojai gali slėptis „priešais akis“.
Ji nori, kad žmonės pasitikėtų savo intuicija.
Moteris tikisi, kad, išgirdę jos istoriją, kiti išgyvenusieji smurtą pasijus „išsilaisvinę ir galintys toliau gyventi ir atkurti tai, kas buvo sugadinta“.