Sumodeliavo, kas nutiktų, jei griūtų Latvijos hidroelektrinės: pasekmes pajustų ir Rygos gyventojai

Iš pradžių Kachovkos hidroelektrinės užtvanka, vėliau – raketų smūgis į Dniepro hidroelektrinę. Pernai ir šiemet Rusijos surengtos tikslingos atakos, nukreiptos į Ukrainos hidroelektrines, verčia susimąstyti apie Latvijoje, prie Dauguvos, veikiančių hidroelektrinių apsaugos patikimumą – išties aktualų klausimą, turint omenyje, kad gali išsipildyti ir juodžiausias scenarijus – kad Rusija gali ryžtis karui su NATO. „Delfi“ nutarė pasidomėti Latvijos hidroelektrinių apsauga ir išsiaiškino, kad žuvėdros, o ne hipotetinis Rusijos puolimas, užtvankoms kelia didesnę grėsmę. Kodėl taip yra?

Įsivaizduokite eilinio daugiabučio laiptinę, šiek tiek aptriušusią ir menkai apšviestą. Durų čionai nėra, o pačioje apačioje, minus 8-ame aukšte, ant sienos kabo raudonas gelbėjimosi ratas. Esame 30 metrų žemiau vandens lygio – Rygos hidroelektrinės užtvankos tarnybinėje galerijoje. Virš mūsų – gelžbetonis ir Dauguva. Gelbėjimosi ratų „Latvenergo“ darbuotojams prireiktų, jeigu įvyktų avarija ir tunelis būtų užtvindytas.

Andris Zegele, „Latvenergo“ hidroelektrinės technikos direktorius, eidamas tuneliu pasakoja, kaip pernai Ukrainoje buvo susprogdinta užtvanka: sprogmenys, anot jo, greičiausiai buvo padėti panašioje galerijoje ir užtvankos konstrukcijoje.

„Šios betoninės sienos yra daugiau nei trijų metrų storio, tad jas sugriauti labai nelengva. Kachovka jau kurį laiką buvo užimta, taigi, Rusijos kariai turėjo laiko pasiruošti ir rasti silpnas konstrukcijos vietas. Sprogmenys buvo gabenami vagonais. Su paprasta granata čia nieko nesugriausi“, – kalbėjo A. Zegele.