Sumodeliavo, kas nutiktų, jei griūtų Latvijos hidroelektrinės: pasekmes pajustų ir Rygos gyventojai

Iš pradžių Kachovkos hidroelektrinės užtvanka, vėliau – raketų smūgis į Dniepro hidroelektrinę. Pernai ir šiemet Rusijos surengtos tikslingos atakos, nukreiptos į Ukrainos hidroelektrines, verčia susimąstyti apie Latvijoje, prie Dauguvos, veikiančių hidroelektrinių apsaugos patikimumą – išties aktualų klausimą, turint omenyje, kad gali išsipildyti ir juodžiausias scenarijus – kad Rusija gali ryžtis karui su NATO. „Delfi“ nutarė pasidomėti Latvijos hidroelektrinių apsauga ir išsiaiškino, kad žuvėdros, o ne hipotetinis Rusijos puolimas, užtvankoms kelia didesnę grėsmę. Kodėl taip yra?

Įsivaizduokite eilinio daugiabučio laiptinę, šiek tiek aptriušusią ir menkai apšviestą. Durų čionai nėra, o pačioje apačioje, minus 8-ame aukšte, ant sienos kabo raudonas gelbėjimosi ratas. Esame 30 metrų žemiau vandens lygio – Rygos hidroelektrinės užtvankos tarnybinėje galerijoje. Virš mūsų – gelžbetonis ir Dauguva. Gelbėjimosi ratų „Latvenergo“ darbuotojams prireiktų, jeigu įvyktų avarija ir tunelis būtų užtvindytas.

Andris Zegele, „Latvenergo“ hidroelektrinės technikos direktorius, eidamas tuneliu pasakoja, kaip pernai Ukrainoje buvo susprogdinta užtvanka: sprogmenys, anot jo, greičiausiai buvo padėti panašioje galerijoje ir užtvankos konstrukcijoje.