Tiesa, skirtingai nuo D. Trumpo, kuriam inauguracijos metu draugiją palaikė ekscentriški technologijų magnatai ir mišrius kovos menus praktikuojantys sportininkai, M. Frederiksen pasikonsultavo su kur kas santūresniu asmeniu – ramiai kalbančiu 58-erių metų amžiaus Larsu Fruergaardu Jorgensenu.
Šis danas yra ramus, mandagus ir santūrus, užtat greitojo maisto milžinių verslui kelia tokią grėsmę, kad jų vadovai paniškai bijo L. F. Jorgenseno. Jis vadovauja Danijos farmacijos bendrovei „Novo Nordisk“, labiausiai žinomai dėl tokių produktų kaip „Ozempic“ ir „Wegovy“ – nepaprastai išpopuliarėjusių vaistų nuo diabeto ir antsvorio, kurie virto tikru kultūriniu fenomenu ir apsaugojo Daniją nuo recesijos.
Bet kaip šis intravertas, kuriam „reikia ramiai pabūti vienam“, tapo vyru, patariančiu Danijos vyriausybei, kaip bendrauti su Amerikos prezidentu?
Spiralės formos būstinėje, įsikūrusioje už pusvalandžio kelio automobiliu nuo centrinės Kopenhagos dalies, L. F. Jorgensenas stengėsi paaiškinti „Politico“, kad neplanavo pasiekti karjeros aukštumų vienoje brangiausiai vertinamų Europos bendrovių.

Baigęs mokslus, jis nusiuntė savo gyvenimo aprašymą keturioms įmonėms ir priėmė patį pirmą darbo pasiūlymą – 1991 m. pradėjo dirbti „Novo Nordisk“ ekonomistu. Anot L. F. Jorgenseno, tada jis „neturėjo ambicijų, neturėjo žalio supratimo“.
Taip pat jis prasitarė apie kankinusį nerimą. „Karjeros pradžioje niekam per daug nepasakojau, kad gimiau ūkyje, kad pirmasis iš savo šeimos narių baigiau vidurinę mokyklą ir universitetą, nes galvojau, jog esu prastesnis, – teigė jis. – Mano kolegos užaugo akademinėse šeimose, todėl maniau, kad jie geresni už mane.“
L. F. Jorgensenas nedegė troškimu vieną dieną vadovauti įmonei, tačiau „Novo Nordisk“ jam suteikė visas galimybes mokytis ir tobulėti, jis jomis tiesiog pasinaudojo.
„Gavau užduočių, apie kurias nieko nenutuokiau. Bandydamas išsiaiškinti, kokių problemų esama, kas vyksta ir ką turi daryti, labai sparčiai mokaisi“, – tikino L. F. Jorgensenas.
Prireikė šiek tiek laiko, kol darbe jis pradėjo jaustis komfortiškai. Sprendimas papasakoti apie gyvenimą ūkyje labai padėjo: „Manau, kad tapau nuoširdesnis, be to, ne aš vienas užaugau ūkininkų šeimoje.“
L. F. Jorgenseno nesaugumo jausmas visiškai išnyko tik jam tapus vykdomuoju direktoriumi. Pradėjęs eiti šias pareigas, jis neišvengiamai atsidūrė dėmesio centre, nesvarbu, norėjo to ar ne. O dabar jam tenka raminti supanikavusią ministrę pirmininkę.
M. Frederiksen pakvietė Danijos verslo lyderius į susitikimą krizėms aptartį sausio mėnesį, po to, kai D. Trumpas atsisakė atmesti karinių ar ekonominių veiksmų panaudojimo galimybę Grenlandijos, pusiau autonominės Danijos teritorijos, kontrolei įgyti.
JAV prezidentas taip pat sakė, kad įves tarifus daniškoms prekėms, jeigu Kopenhaga atmes jo pasiūlymą įsigyti Arkties vandenyne esančią salą. Šis grasinimas vargu ar yra tuščias, turint omenyje, kad Amerika jau įvedė didesnius tarifus Kanados, Kinijos ir Meksikos produkcijai.
Pastaruoju metu „Novo Nordisk“ puikiai sekasi: 2024 m. pajamos siekė 38,9 mlrd. eurų, iš kurių 13,5 mlrd. – grynojo pelno. Beje, farmacijos įmonės veikla sudaro beveik pusę Danijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo.
„Novo Nordisk“ seniai pirmauja diabetui gydyti skirtų vaistų srityje, tačiau jos sukurtas GLP-1 klasės vaistas nuo diabeto, pasirodo, taip pat padedantis atsikratyti antsvorio, tapo tikra aukso kasykla.
Nors pavadinimas „Ozempic“ tapo plonėjančio liemens sinonimu, būtent „Novo Nordisk“ medikamentas „Wegovy“, patvirtintas kaip vaistas svoriui mažinti (klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad pacientai vos per metus neteko maždaug 15–16 proc. kūno svorio), yra dar veiksmingesnis norintiems atsikratyti papildomų kilogramų. Abiejų vaistų sudėtyje yra semaglutido, kuris imituoja po valgio organizme išsiskiriantį hormoną ir apgauna smegenis, o vaistą vartojantis žmogus jaučiasi sotus.
„Wegovy“ patvirtinimas – 2021 m. JAV ir 2022 m. Europoje – tapo didžiausiu laimėjimu „Novo Nordisk“ istorijoje.
Tokios garsenybės kaip Oprah Winfrey ir D. Trumpo „efektyvumo caras“ Elonas Muskas padidino jo populiarumą (milijardierius save netgi pavadino „Ozempic Kalėdų seneliu“), o senatorius Bernie’is Sandersas, praėjusiais metais privertęs L. F. Jorgenseną pabendrauti su JAV Senato Sveikatos komitetu, pareiškė, kad semaglutidas „gali tapti vienu geriausiai parduodamų farmacijos gaminių žmonijos istorijoje“.
Vienas iš aštuonių JAV gyventojų vartojo ar vartoja „Ozempic“, „Wegovy“ arba kurį nors iš konkurentų pagamintų analogų. Mokslininkai jau domisi, ar dėl tokio spartaus vaistų svoriui mažinti išplitimo Amerikoje pradėjo mažėti nutukusių žmonių.
Fantastiškas „Novo Nordisk“ išgarsėjimas įvyko L. F. Jorgensenui einant vykdomojo direktoriaus pareigas, į kurias jis buvo paskirtas 2017-aisiais, kai tapo vos penktu šios jau daugiau nei 100 metų gyvuojančios įmonės vadovu.
Taip, tai yra reta europietiškos įmonės sėkmės istorija tuo metu, kai verslai ir investuotojai krypsta į JAV ir Kiniją.
Nepaisant didžiulės sėkmės, L. F. Jorgensenas savo šalyje negarsėja kaip itin reiklus ir valdingas vadovas ar nuožmus politikas. „Jis labiau laikomas valstybės tarnautoju nei vykdomuoju direktoriumi“, – pareiškė vienas Danijos diplomatas, panoręs likti anonimu.
Ir jis išliko diplomatiškas, kai praėjusių metų pabaigoje „Politico“ jo pasiteiravo apie kontraversiškus D. Trumpo pasirinkimus svarbiausiems postams užimti, pavyzdžiui, sveikatos sekretoriumi tapo vakcinų skeptikas Robertas F. Kennedy jaunesnysis. „Tiesiog pažiūrėkime, kaip jiems seksis“, – tepasakė diplomatas.
Toks atsakymas – tipiškas daniškas požiūris į diplomatiją, nurodė Danijos pramonės konfederacijos vadovas, buvęs oro linijų bendrovės „Scandinavian Airlines“ vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Larsas Sandahlas Sorensenas, L. F. Jorgenseną pažįstantis ne vienerius metus.
„Atsistoti ir šaukti bandant perrėkti kitus – ne mūsų stilius“, – praėjusiais metais „Politico“ sakė L. S. Sorensenas.
Kaip ir pernelyg didelis „energingumas, bandymas pasirodyti ar pademonstruoti jėgą, – pridūrė jis. – Suprantu, kad tai būdinga ir priimtina kitose kultūrose, bet Danijoje toks elgesys neduotų gerų rezultatų.“
L. F. Jorgensenas taip pat nesuka galvos dėl konkurentų iš Amerikos „Eli Lilly“ pagaminto vaisto „Mounjaro“, neva duodančio geresnių rezultatų nei „Wegovy“, sėkmės. „Palankiai vertinu konkurenciją, – prisipažino jis. – Su „Eli Lilly“ konkuruojame 100 metų, ir vis pakaitomis tai mes, tai jie sukuriame kažką geresnio.“
D. Trumpo grasinimai padidinti tarifus, ko gero, yra didžiausias „Novo Nordisk“ vykdomojo direktoriaus galvos skausmas nuo pat vadovavimo bendrovei pradžios. Praėjusiais metais 58 proc. visos produkcijos „Novo Nordisk“ pardavė JAV (populiariausi gaminiai, kaip jau turbūt akivaizdu, buvo „Wegovy“ ir „Ozempic“ – atitinkamai 79 proc. ir 70 proc. pardavimų).
Vasario mėnesį surengtos spaudos konferencijos metu paklaustas apie tarifus, L. F. Jorgensenas atsakė, kad „Novo Nordisk“ nėra „apsaugota nuo tokių veiksmų, tačiau esu įsitikinęs, kad mūsų verslas yra tinkamai pasiruošęs patenkinti naujosios JAV administracijos reikalavimus“.
Kita didelė krizė buvo COVID-19 pandemija. Nors „Novo Nordisk“ vakcinų negamina, bendrovei vis tiek teko spręsti suardytų tiekimo grandinių sukeltas problemas.
L. F. Jorgenseno instinktai sakė, kad reikėtų leisti pasireikšti kitiems. „Jeigu turiu spręsti problemas, tai jau savaime yra problema“, – praėjusiais metais „Bloomberg“ pareiškė jis. Bendrovė subūrė krizių valdymo komandą, bet jos veikloje L. F. Jorgensenas iš pradžių nedalyvavo ir leido kitiems darbuotojams vadovauti komandos darbui. „Žinojau, kad mano kišimasis visiems tik trukdys“, – samprotavo jis.
„Novo Nordisk“ vykdomojo direktoriaus požiūris į vadovavimą yra paremtas konsensusu: „Gimiau turėdamas didelę nosį ir dideles ausis ir jas naudoju įmonėje skambančioms nuomonėms rinkti. Tada kartu su savo komanda viską sujungiu į vieną bendrą nuomonę.“
Patarimų, kaip valdyti įmonę, jis klausia netgi savo dviejų vaikų, kurie stengiasi tausoti aplinką ir paskatino jį peržiūrėti „Novo Nordisk“ skrydžių politiką.
Visgi toks metodas reiškia, kad kai jis atsiduria dėmesio centre, privalo išeiti iš savo komforto zonos.
Dėl savo uždarumo L. F. Jorgensenas turėjo problemų su politikos formuotojais. Senatorius B. Sandersas teigė, kad jo vadovaujamas komitetas „ne kartą bandė susisiekti“ su L. F. Jorgensenu ir susitarti dėl savanoriško dalyvavimo komiteto posėdyje, bet nesėkmingai. Ir tik pagrasinęs danui išsiųsti šaukimą į teismą, B. Sandersas pagaliau sulaukė jo vizito.
Tiesa, Senato ataskaitoje buvo išnagrinėta „Novo Nordisk“ kainodaros politika, o bendrovė sulaukė kaltinimų „gobšumu“. Vis dėlto L. F. Jorgensenas sureagavo ramiai ir pažadėjo pasitarti su vadinamaisiais farmacinės naudos vadybininkais, kurie draudimo bendrovių vardu derasi su vaistų gamintojais dėl nuolaidų, kaip būtų galima „bendradarbiauti visose srityse, padėsiančiose pacientams gauti reikalingų vaistų už prieinamą kainą“.
L. F. Jorgensenas nemėgsta lankytis ir Briuselyje. Jam mieliau prie širdies leisti laiką Danijoje, ypač sode ar teniso aikštelėje. Nors yra dabartinis Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) prezidentas, į Europos Sąjungos (ES) sostine vadinamą Briuselį vyksta vos du ar tris kartus per metus, „Politico“ sakė vykdomojo direktoriaus atstovas spaudai.
Nepaisant to, „Novo Nordisk“ svoris yra grėsmingai juntamas Briuselyje diskutuojant apie išsamią Europos farmacijos pramonę reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą – būtent dėl didžiulio Danijos ir jos įstatymų leidėjų lojalumo „Novo Nordisk“.
Danija yra viena tvirčiausių farmacijos pramonės šalininkių ES, kur šalys dabar tariasi dėl jai aktualių teisės aktų reformos. Vienas Europos Parlamento (EP) narys sakė, kad tokių diskusijų metų „Novo Nordisk“ atstovų dalyvavimas „yra beveik juntamas“, nes Danijos pozicija faktiškai sutampa su farmacijos bendrovės pozicija. Danijos europarlamentarų padėjėjai netgi bandė įterpti pakeitimų, kurie būtų atnešę daugiau naudos farmacijos pramonei, pridūrė EP narys.
Kad ir kaip ten būtų, asmeniškai su L. F. Jorgensenu susitikę asmenys tvirtina, kad jis yra dėmesingas ir pagarbus. „Mandagus ir tylus, tarytum jam labiau rūpėtų išgirsti, ką sako jo pavaldiniai ir aš, o ne kalbėti pačiam, – patikino kitas EP narys. – Jis atrodė puikiai išmanantys savo sritį.“
Tai – Daniškas požiūris į vadovavimą, nurodė L. S. Sorensenas: „Stengiamės remtis faktais. Norime būti atviri, norime būti patikimi.“ Toks vadovavimo stilius neabejotinai patiks JAV prezidentui, save vadinančiam „turbūt sąžiningiausiu žmogumi“ iš visų Dievo sutvertų, tiesa? Ar visgi nelabai?