Šią savaitę buvo pradėtas oficialus tradiciškai neutralios Suomijos priėmimo į NATO procesas. Baimindamasis galimo Rusijos keršto masine migracija, Helsinkis ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias 1,3 tūkst. km ilgio pasienyje su šia šalimi nutiesti tvirtesnes tvoras.
Pasak vidaus reikalų ministro patarėjos Anne Ihanus, šių pataisų tikslas – „pagerinti sienos apsaugos tarnybos pajėgumus reaguoti į hibridines grėsmes“.
Pasak patarėjos, imtis skubesnių šio klausimo svarstymų paskatino ir karas Ukrainoje.
Šiuo metu Suomijos pasienyje su Rusija daugiausiai stovi medinės tvoros, kurių pagrindinis tikslas yra neleisti gyvuliams nuklysti į kitos šalies teritoriją.
„Tačiau dabar siekiame nutiesti tvirtą tvorą, kuri veiktų kaip tikras barjeras, – naujienų agentūrai AFP teigė Suomijos sienos apsaugos tarnybos teisinio skyriaus vadovė Sanna Palo. – Ši tvora greičiausiai nepadengs visos rytinės sienos, tačiau jos atkarpos bus nutiestos visose svarbiausiose teritorijose.“
Naujosios įstatymo pataisos taip pat leis esant reikalui uždaryti kai kuriuos sienos perėjimo punktus.
Be to, Helsinkis priėmė ir Neatidėliotinų situacijų įstatymo pataisas ir pakoregavo „nepaprastosios padėties“ apibrėžimą, kad galėtų geriau atsižvelgti į įvairias hibridines grėsmes.